SOCIALINIO DARBO PROFESIONALIZACIJOS LINK: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“ 

2017 metų spalio 2 dieną, minint socialinio darbo studijų Lietuvoje 25-metį, Vilniuje, LR Seimo III rūmų konferencijų salėje Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija organizavo konferenciją.

Konferencijoje pranešimus skaitė prof. dr. David Harrison  (Šiaurės Karolinos universitetas, JAV), prof. dr. Albinas Bagdonas, (Vilniaus universitetas), prof. dr. Skaidrite Gūtmane, doc. dr. Guntis Dišlars (Latvijos krikščioniškoji akademija), doc. dr. Ramunė Jurkuvienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), prof. dr.  Kyösty Urponen (Laplandijos universitetas, Suomija), doc. dr. Rasa Naujanienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Christian Stark (Aukštutinės Austrijos universitetas Lince , Austrija), Audronė Vareikytė  (Lietuvos savivaldybių asociacija).

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją:

2017 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“. Konferenciją organizavo: Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Konferencijoje dalyvavo: Lietuvos socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių administracijų bei seniūnijų atstovai, Lietuvos aukštųjų socialinio darbo mokyklų atstovai, Suomijos, Latvijos, JAV, Austrijos aukštųjų mokyklų atstovai, LR Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, žiniasklaidos atstovai. 

Konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją:

Teigia, kad socialinis darbuotojas įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis – skatinti socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę ir stiprinti solidarumą bei socialinį teisingumą. Kadangi socialinis darbuotojas yra pažeidžiamų asmenų, grupių ir šeimų atstovas, palaikantis, palydintis ir įgalinantis juos, todėl socialiniai darbuotojai neturi atlikti kontrolės, atskirties didinimo, techninių/pagalbinių veiklų.  

Pagarba asmens teisei apsispręsti yra viena esminių socialinio darbo vertybių, todėl socialinis darbuotojas negali būti kaltinamas dėl socialiai pažeidžiamų (taip pat ir priklausomų) žmonių elgesio.

Reikalauja, kad siekiant stiprinti socialinių darbuotojų profesinį identitetą, socialinio darbuotojo kvalifikacija  turi būti fiksuota socialinio darbo bakalauro/magistro/ profesinio bakalauro studijų baigimo diplome. Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje numatyti kad, socialinio darbo studijos būtų išskirta kaip atskira studijų krypčių grupė, kadangi tai yra dar nauja, be to valstybės reguliuojama profesija, turinti įgyti pakankamai galių ir visuomenės pripažinimą, tam, kad galėtų padėti spręsti Lietuvoje įsišaknijusiais socialinės atskirties, nelygybės, diskriminacijos, smurto problemas.

Pritaria, kad socialinio darbo kaip atskiros mokslo krypties pripažinimas įgalintų įsteigti Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse Socialinio darbo doktorantūros studijas.

Atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai yra įgiję gebėjimus spęsti sudėtingas šeimų ir vaikų situacijas, todėl teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jie yra lygiaverčiai socialiniai partneriai kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, mokyklos pedagogais, policijos pareigūnais ir kitų profesijų atstovais. Socialinio darbo profesijos turinys, studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai reglamentuojantys socialinio darbo studijose įgyjamas kompetencijas, sudaro prielaidas šių studijų programų absolventams vystyti profesinę veiklą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaip lygiaverčiams partneriams sveikatinimo paslaugų teikime.

Pabrėžia, kad profesionalaus socialinio darbo visuomenėje pripažinimas turi būti pagrįstas profesine kvalifikacija, mokslu pagrįstomis metodikomis/modeliais, oriu atlyginimu, pagrįstu darbo krūviu, užtikrinančius galimybes kokybiškai veiklai.

2017 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“. Konferenciją organizavo: Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Konferencijoje dalyvavo: Lietuvos socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių administracijų bei seniūnijų atstovai, Lietuvos aukštųjų socialinio darbo mokyklų atstovai, Suomijos, Latvijos, JAV, Austrijos aukštųjų mokyklų atstovai, LR Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. 

Konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją:

Teigia, kad socialinis darbuotojas įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis – skatinti socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę ir stiprinti solidarumą bei socialinį teisingumą. Kadangi socialinis darbuotojas yra pažeidžiamų asmenų, grupių ir šeimų atstovas, palaikantis, palydintis ir įgalinantis juos, todėl socialiniai darbuotojai neturi atlikti kontrolės, atskirties didinimo, techninių/pagalbinių veiklų.  

Pagarba asmens teisei apsispręsti yra viena esminių socialinio darbo vertybių, todėl socialinis darbuotojas negali būti kaltinamas dėl socialiai pažeidžiamų (taip pat ir priklausomų) žmonių elgesio.

Reikalauja, kad siekiant stiprinti socialinių darbuotojų profesinį identitetą, socialinio darbuotojo kvalifikacija  turi būti fiksuota socialinio darbo bakalauro/magistro/ profesinio bakalauro studijų baigimo diplome. Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje numatyti kad, socialinio darbo studijos būtų išskirta kaip atskira studijų krypčių grupė, kadangi tai yra dar nauja, be to valstybės reguliuojama profesija, turinti įgyti pakankamai galių ir visuomenės pripažinimą, tam, kad galėtų padėti spręsti Lietuvoje įsišaknijusiais socialinės atskirties, nelygybės, diskriminacijos, smurto problemas.

Pritaria, kad socialinio darbo kaip atskiros mokslo krypties pripažinimas įgalintų įsteigti Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse Socialinio darbo doktorantūros studijas.

Atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai yra įgiję gebėjimus spęsti sudėtingas šeimų ir vaikų situacijas, todėl teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jie yra lygiaverčiai socialiniai partneriai kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, mokyklos pedagogais, policijos pareigūnais ir kitų profesijų atstovais. Socialinio darbo profesijos turinys, studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai reglamentuojantys socialinio darbo studijose įgyjamas kompetencijas, sudaro prielaidas šių studijų programų absolventams vystyti profesinę veiklą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaip lygiaverčiams partneriams sveikatinimo paslaugų teikime.

Pabrėžia, kad profesionalaus socialinio darbo visuomenėje pripažinimas turi būti pagrįstas profesine kvalifikacija, mokslu pagrįstomis metodikomis/modeliais, oriu atlyginimu, pagrįstu darbo krūviu, užtikrinančius galimybes kokybiškai veiklai.

Kviečia aukštųjų mokyklų, vykdančių Socialinio darbo studijas, parengtas ir vykdomas kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti į Socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos ir atestavimo sistemą, sudarant lygiateisę galimybę šių programų vykdymo informacijos sklaidai.


***

www.lrytas.lt vyr. redaktoriui Tautvydui Mikalajūnui                                           

DĖL NEPAGRĮSTO FAKTAIS STRAIPSNIO APIE SOCIALINIO DARBUOTOJO DARBĄ

 2017 m. rugsėjo 30 d. www.lrytas.lt informaciniame portale buvo paskelbtas straipsnis „Vaiką iš skurdo bandžiusi vaduoti mokytoja sulaukė netikėto puolimo“. Straipsnyje neva mokytoja prisistačiusi moteris pasakoja istoriją apie mažą skurdžioje ir alkoholį vartojančių tėvų šeimoje gyvenančią mergaitę. Anot mokytojos, socialinės darbuotojos, dirbančios su šia šeima, darbas ir požiūris į mergaitės situaciją buvo ne tik, kad neprofesionalus, bet ir visiškai aplaidus, net ciniškas.

 Tokie straipsnyje pateikiami teiginiai:

Socialinė darbuotoja mergaitės niekur neišvežė, o pamaitino lašiniais su duona, kuriuos rado čia pat, virtuvėje ant stalo, ir liepė man nusiraminti ir eiti namo“, „Socialinei darbuotojai tai nepatiko ir aš sulaukiau pastabos.“ „Neva, per daug panikuoju, nieko baisaus neįvyko. Matyt, skundžiu tik todėl, kad tyčia noriu atsikratyti sunkaus vaiko, kad nesusigaudau socialinio daro subtilybėse, kad, neva, negalima šiais laikais atimti iš tėvų vaikų vien dėl to, kad jie neturi socialinių įgūdžių ir nesupranta, kaip tinkamai reikia jį auginti, kad vaikų namai ne išeitis, kad juose vaiko psichika yra žalojama daug stipriau nei gyvenant su blogais tėvais skurdžiuose namuose, kad reikia viską pamiršti ir nekelti panikos.“  (http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/2017/09/30/news/vaika-is-skurdo-bandziusi-vaduoti-mokytoja-sulauke-netiketo-puolimo-2704919/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy)

nėra pagrįsti konkrečiais faktais: nenurodyta konkreti vieta, laikas, ir neva aplaidžios socialinės darbuotojos vardas ir pavardė. Norime atkreipti dėmesį, kad, įgyvendinat Vaiko gerovės įstatymą, apie straipsnyje minimus įvykius ir socialinės darbuotojos aplaidžius veiksmus būtina pranešti atsakingoms institucijoms.

 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad www.lrytas.lt yra reikšmingas visuomenės požiūrio formuotojas, todėl paskelbta faktais nepagrįsta istorija apie nejautrią ir aplaidžiai dirbančią socialinę darbuotoją, meta šešėlį visai Lietuvos socialinių darbuotojų bendruomenei bei menkina socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį visuomenėje. Dėl tokių neigiamo pobūdžio straipsnių socialiniams darbuotojams sunku siekti savo darbo rezultatų – teigiamų pokyčių paslaugų gavėjų gyvenime. Visuomenė ir bendruomenė, turėdama negatyvų požiūrį apie socialinio darbuotojo darbą, vengia su socialiniu darbuotoju bendradarbiauti vaiko gerovės labui. Socialinių darbuotojų nuomone straipsnis „Vaiką iš skurdo bandžiusi vaduoti mokytoja sulaukė netikėto puolimo“ ne tik tiesiogiai pakenkė socialinių darbuotojų įvaizdžiui, bet ir apsunkino visos visuomenės siekį padėti vaikams, gyvenantiems šeimose, kur stokojama socialinių įgūdžių.

 Apgailestaujame dėl šio faktais nepagrįsto straipsnio, menkinančio sunkų ir atsakingą socialinių darbuotojų darbą.

 

L.e.p. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė                 Jūratė Tamašauskienė

 

 

Siunčiame nuoširdžiausius Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sveikinimus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ministro-lino-kukuraicio-nwaf.html

 

Ministerijos Socialinių paslaugų skyrius taip pat prisideda prie sveikinimų. 2017-2018 m. yra jubiliejiniai metai socialiniam darbui Lietuvoje. 25-ieji žmogaus metai, tai metai, kai JAU galima viskas ir VIS DAR galima viskas. Tad nuo skyriaus linkime Jums GALĖTI, NE BAIMINTIS iššūkių, bet juos priimti kaip galimybę atsikleisti Jūsų profesionalumui ir kūrybiškumo laisvei.  

 Gražios šventinės dienos 

 Socialinių paslaugų skyrius  

 

Socialinių darbuotojų diena

LSDA atstovai susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu

Rugsėjo 20 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos narės Alma Buginytė, Angelė Kaušylienė, Rasa Laiconienė ir Jūratė Tamašauskienė, LSDA Vilniaus skyriaus valdybos narės Nijolė Dirsienė ir Asta Pečiulienė bei dienos centro „Šviesa“ LSDA grupės koordinatorė Daiva Ivanauskaitė susitiko su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu. Susitikime taip pat dalyvavo  SADM Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė, šio departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė ir skyriaus vyriausioji specialistė Guoda Vaičekauskaitė.

LSDA atstovai ministrui išsakė svarbiausius socialinių darbuotojų profesinius džiaugsmus ir problemas. Laikinai einanti LSDA prezidentės pareigas Jūratė Tamašauskienė pasidžiaugė, kad socialinių darbuotojų asociacijos narių skaičius nuolat gausėja, tačiau dėl išteklių trūkumo nėra realių galimybių dar labiau telkti socialinius darbuotojus, stiprinti jų „savo profesijos atstovavimo“ gebėjimus, gerinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį. Asta Pečiulienė atkreipė ministro dėmesį, kad stebimas socialinių darbuotojų darbo vietose trūkumas. Socialiniai darbuotojai dėl didelių krūvių, mažo atlyginimo, motyvacijos trūkumo nesirenka darbo pagal turimą specialybę. Vien Vilniuje darbui su socialinės rizikos šeimomis trūksta 27 socialinių darbuotojų. Asta Pečiulienė ypatingai akcentavo socialinių darbuotojų mažo ir nemotyvuojančio atlyginimo problemą. Regionuose socialinių darbuotojų priskaičiuotas darbo užmokestis dažnai nesiekia 600 eurų. Angelė Kaušylienė pastebėjo, kad socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema yra chaotiška ir nemotyvuojanti, ypatingai socialiniams darbuotojams trūksta specializuotų mokymų. Alma  Buginytė akcentavo socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose situaciją – trūksta Socialinės apaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo. Rasa Laiconienė patikino, kad socialiniai darbuotojai nebijo iššūkių ir naujų atsakomybių, tačiau būtina peržiūrėti jų atliekamų funkcijų apimtis ir darbo krūvius.

Susitikimas su ministru

Ministras L. Kukuraitis, atliepdamas  socialinių darbuotojų išsakytas problemas, patikino, kad šios problemos jam yra žinomos. Jis pabrėžė, kad, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės socialines problemas bei įgyvendinat Vaiko gerovės įstatymą,  būtina stiprinti socialinius darbuotojus, dirbančius su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais. L. Kukuraitis pasidžiaugė, kad LSDA rūpinasi socialinių darbuotojų profesijos etikos klausimais ir pasiūlė aktyvų ministerijos bendradarbiavimą, viešinant ir įvirtinant Socialinių darbuotojų etikos kodeksą. Ministras patikino, kad ministerija socialinių darbuotojų atlyginimo klausimais dirba labai intensyviai. Ateityje turėtų didėti pastoviosios algos dalies koeficientų žemutinės ribos. Jis akcentavo, kad jam rūpi ir yra žinomi socialinių darbuotojų darbo saugumo klausimai, kurie turėtų būti aiškiai reglamentuojami. Ministras paragino savo komandą aktyviau spręsti socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose, problemas. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ministras pasiūlė stiprinti specializuotas socialinio darbo kompetencijas bei vystyti postudijinių studijų galimybę, sudarant kvalifikacijos tobulinimo sistemos tobulinimo planą bei tam numatyti finansavimo galimybes.

LSDA atstovai priminė, kad 2017 – 2018 metais socialinių darbuotojų bendruomenė mini reikšmingą 25 metų profesijos atsiradimo Lietuvoje sukaktį ir pasiūlė šalies mastu pažymėti šį jubiliejų 2018 metus paskelbiant Socialinio darbo metais. Ministras pasiūlė, siekiant šio tikslo, ministerijoje sudaryti darbo grupę bei apsvarstyti šios sukakties paminėjimo galimybes.

Susitikimas su ministru Linu Kukuraičiu  LSDA atstovus nuteikė viltingai. Tikime, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir socialinių darbuotojų bendruomenės bendradarbiavimas vis stiprės ir įgaus pagreitį.

L.e.p. LSDA prezidentė                                               Jūratė Tamašauskienė  

 

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos posėdis

Š.m. rugsėjo 15 d. įvyko Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos posėdis.

Posėdžio metu LSDA tarybos nariai buvo informuoti apie asociacijos teiktos paraiškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektų atrankos konkursui DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ STIPRINIMO rezultatus. LSDA į šį konkursą pateikė projekto paraišką, kurio veiklomis būtų siekiama stiprinti socialinio darbuotojo „savęs atstovavimo“ kompetencijas, LSDA bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, vienyti socialinius darbuotojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti socialinės politikos vertinime, gerinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį. Deja, šiam projektui finansavimas nebuvo skirtas – projekto vertintojai ir atrankos komisija neatsižvelgė į LSDA patikslinimą, kad nepriklausomas organizacijos veiklos ir finansų auditas bus atliktas iš savo lėšų ir šį patikslinimą įvertino kaip neatitikimą keliamiems reikalavimams.

Posėdyje buvo aptarti LSDA ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos spalio 2 dieną Lietuvos Respublikos Seime organizuojamos konferencijos „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“ organizavimo klausimai.  

LSDA prezidentė Rasa Laiconienė tarybos narius informavo, kad pradėjus dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, dėl interesų konflikto ji negali vykdyti LSDA prezidentės pareigų. Tarybai buvo įteiktas prezidentės motyvuotas atsistatydinimo prašymas. LSDA taryba priėmė atsistatydinimą ir iki sekančio LSDA narių visuotinio suvažiavimo pavedė laikinai eiti prezidentės pareigas viceprezidentei Jūratei Tamašauskienei.

Visa Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja prezidentei Rasai Laiconienei už nuoširdų ir profesionalų darbą socialinių darbuotojų labui. Jūsų, miela Rasa, dėka Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija pakilo iš sąstingio ir sustiprėjo. 

LSDA Tarybos posėdis

LSDA prezidentės Rasos Laiconienės pranešimas

 Gerbiami Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos nariai,

Jūsų 2015 m. patikėta man LSDA prezidentės veikla praturtino mane ir profesionalia, ir asmenine patirtimi. Džiaugiuosi suteikta galimybe kartu su Jumis visais socialinio darbuotojo profesiją padaryti labiau matoma ir suprantama Lietuvos  visuomenei. 

2017 m. rugsėjo 5 d. pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja. Mano naujoji veiklos sritis  yra ministerijų parengtų teisės aktų šeimos ir jaunimo politikos, socialinės integracijos, bendruomenių ir NVO srityse vertinimas bei proaktyvi pagalba Vyriausybei priimti tinkamus sprendimus.  Dėl galimo interesų konflikto 2017 m. rugsėjo 15 d. LSDA Tarybai pateikiau  savo atsistatydinimo iš LSDA prezidentės pareigų prašymą.

Nuoširdžiai dėkoju aktyviems LSDA tarybos nariams ir visiems LSDA skyriams už socialinius darbuotojus telkiančių renginių, konferencijų bei mokymų organizavimą, pasiūlymų socialinių darbuotojų etikos, saugos darbe, atlygio už darbą, išsilavinimo ir kompetencijų tobulinimo, darbo reglamentavimo ir kitose srityse teikimą. 

Linkiu sutelktumo, vienybės ir aktyvesnės veiklos LSDA skyriuose.

 2017 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius 

 

 

Atkurtas LSDA Rokiškio skyrius

2017 m. birželio 9 d. LSDA prezidentė Rasa Laiconienė, viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė ir Tarybos narė Alma Buginytė dalyvavo LSDA Rokiškio skyriaus veiklos atkūrimo  susirinkime. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Jolantos Navickienės sukviesti,  susirinkime dalyvavo minėtos ligoninės, socialinės globos namų, Rokiškio rajono savivaldybės, seniūnijų bei kitų įstaigų socialiniai darbuotojai.  LSDA prezidentė Rasa Laiconienė pristatė organizacijos veiklą ir pasiekimus nuo 2015 m., šių dienų socialinio darbo ir socialinio darbo studijų aktualijas, projektinę veiklą, numatomas socialinių darbuotojų aktyvinimo regionuose priemones. Viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė supažindino su jos atlikta socialinių darbuotojų apklausa dėl nesaugių darbo sąlygų ir LSDA veiksmais situacijai gerinti, LSDA Vilniaus skyriaus, kuriam vadovauja, aktyvia veikla.

Rokiškyje susirinkę socialiniai darbuotojai pritarė LSDA Rokiškio skyriaus veiklos atkūrimui, jo pirmininke išrinko Jolantą Navickienę, VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėją, o pirmininko pavaduotoja -  Jolantą Paukštienę, Rokiškio socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausiąją socialinę darbuotoją.

Nuoširdžiai sveikiname išrinktąsias LSDA Rokiškio skyriaus vadoves ir visus Rokiškio rajono savivaldybės socialinius darbuotojus taip gausiai įsiliejusius į LSDA ir tikimės aktyvaus bendradarbiavimo.

LSDA prezidentė Rasa Laiconienė

Susirinkimo foto

 

 

PROJEKTO BAIGIAMOJI KONFERENCIJA

Gegužės 26 d. Vilniuje vyko projekto "Rizikos veiksnių identifikavimas ir valdymas darbo aplinkoje specialistų, dirbančių su bendruomenių rizikos grupėmis“ baigiamoji konferencija.

Šį projektą vykdė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija bei Lietuvos profesinės sveikatos asociacija. Taip pat įgyvendinant aktyviai prisidėjo Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Projekto tarptautiniai parneriai - Latvijos socialinių darbuotojų asociacija ir Švedijos karalystės Stokholmo policijos tarnyba.

Šiuo projektu buvo siekiama ieškoti būdų, kaip gerinti policijos bei socialinių darbuotojų profesinę sveikatą, stiprinti profesinius ryšius su bendruomenėje dirbančiomis institucijomis. Projektui finansavimą skyrė Šiaurės ministrų taryba.

Konferencijos atidarymo metu dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, asociacijos "Rūpestinga globa" atsakingasis direktorius Dalius Bitaitis, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė profesorė Elvyra Acienė.

Raimonda Eičinaite-Lingienė, Lietuvos profesinės sveikatos asociacijos atstovė, apžvelgė rizikos veiksnius darbe, įrankius jiems valdyti, įvardijo projekto pasiektus tikslus. Švedijos policijos pareigūnų ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimo privalumus pristatė policijos atstovės Vaida Bratcher ir Asta Krogertienė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Darbuotojų sveikatos ir saugos komiteto pirmininkė Daiva Britovienė konferencijoje apžvelgė profesinės rizikos veiksnių valdymo ypatumus realioje darbo aplinkoje. Apie tai, kaip su tokiais iššūkiais susidoroja socialiniai darbuotojai, kalbėjo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė. Anot J.Tamašauskienės, labai svarbu, kad projekto metu buvo pasidalinta žiniomis, žengtas didelis žingsnis aktyvesnio bendradarbiavimo link, o praktinis patyrimas Švedijoje inspiravo naujas mintis ir veiklas.

Pranešimai:

Būdingi profesinės rizikos veiksniai. Supažindinimas su jų vertinimui naudojamais metodais

Profesinės rizikos veiksnių valdymas realioje darbo aplinkoje: projekto atradimai ir nauji iššūkiai

  


  


  

LSDA SUVAŽIAVIMAS

2017 m. gegužės 26 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas pritarė LSDA prezidentės asociacijos veiklos ataskaitai, patvirtino Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksą bei asociacijos 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

 

SVARBUS PRANEŠIMAS APIE LSDA KONFERENCIJĄ-SUVAŽIAVIMĄ

 Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija 2017 m. gegužės 26 d. Vilniuje, viešbučio „Panorama“ didžiojoje salėje (Sodų g. 14) organizuoja konferenciją-suvažiavimą "Rizikos veiksnių identifikavimas ir valdymas darbo aplinkoje specialistų, dirbančių su bendruomenių rizikos grupėmis“. Konferenciją dalinai finansuoja  Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

 2017 m. kovo 31 d. posėdyje LSDA Taryba patvirtino asociacijos narių atstovavimo konferencijoje-suvažiavime kvotą: 1 delegatas nuo 5 vietinės grupės\skyriaus narių, į kvotą neįskaičiuojami LSDA Tarybos nariai.

 Kviečiame LSDA narius dalyvauti konferencijoje-suvažiavime ir tuo tikslu  prašome vietinių grupių\skyrių vadovų jų vadovaujamos grupės narių sąrašus (Forma) su paryškintomis  konferencijos-suvažiavimo  delegatų pavardėmis iki gegužės 19 d. el. paštu  siųsti LSDA Tarybos narei Almai Buginytei el. paštu a.buginyte@rvpl.lt.

 Kviečiame susipažinti su konferencijos-suvažiavimo  programa.

 Primename, kad LSDA nariais yra laikomi sumokėję organizacijos nario mokestį socialiniai darbuotojai, todėl prašome grupių\skyrių vadovus nario mokesčius už 2016 m. pervesti į LSDA sąskaitą (LSDA kodas 191615997, sąskaitos Nr. LT 107044060001201263, AB SEB bankas, b\k 70440) iki registracijos į konferenciją-suvažiavimą pabaigos, t. y. gegužės 19 d.

LSDA Tarybos vardu

prezidentė Rasa Laiconienė 

 

 

LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ETIKOS KODEKSO PROJEKTAS

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ETIKOS KODEKSO PROJEKTU.

Asociacijos skyrių prašome apibendrintus pasiūlymus ir pastabas, jeigu tokių turėtumėte, iki š. m. gegužės 5 d. siųsti LSDA Etikos komisijos pirmininkei Astai Pečiulienei a.peciuliene@spcentras.lt

***

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje parengtas Socialinio darbuotojo profesinės veiklos reikalavimų aprašo projektas. Reiškiame susirūpinimą dėl minėtame apraše ketinamų nustatyti kitokių, nei Socialinių paslaugų įstatyme nustatyti reikalavimai socialinių darbuotojų išsilavinimui ir tam tikrų dalykinių kompetencijų turiniui.

LSDA pozicija dėl Socialinio darbuotojo profesinės veiklos reikalavimų aprašo projekto

***

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos bendradarbiavimas su Latvijos kolegomis

 2017 m. kovo 24 d. Latvijoje, Rygoje vyko konferencija „Profesinis sąžiningumas socialiniame darbe II: etika socialiniame darbe“ (Conference "Ethics in Social Work").

Tarptautiniame renginyje  dalyvavo LSDA Šiaulių rajono skyriaus narė Rasa Vaitkienė, kuri yra ir  LSDA Etikos komisijos narė.  Konferencijos metu buvo aptarta, ką reiškia profesionali etika ir su kokiomis etinėmis dilemomis susiduria socialiniai darbuotojai savo kasdieninėje veikloje. Ši konferencija yra  antroji Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos (Ministry of Welfare of Latvia) organizuojama konferencija pagal ES projektą „Profesionalių socialinių paslaugų plėtra savivaldybėse“ ir ji buvo skirta socialiniams darbuotojams.

Susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos ministras Jānis Reirs. Pranešimus apie Etikos kodekso svarbą socialiniams darbuotojams skaitė svečias iš Švedijos Ake Strandberg, Latvijos socialinių darbuotojų asociacijos nariai Ieva Lass, Ilze Jansina. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su svarbiausiais etiniais principais, kuriais vadovaujasi Nacionalinė socialinių darbuotojų asociacija (National Association of Social Workers). Pranešėjai pabrėžė, kad socialiniams darbuotojams Etikos kodeksas yra kasdieninis profesinio elgesio vadovas. Reabilitacijos centro „Ratnieki“ atstovas Olafs Danne supažindino su Latvijoje veikiančiu reabilitacijos centru, kurio tikslas – padėti iš įkalinimo įstaigos grįžusiems asmenims integruotis visuomenėje.

Konferencijos metu vyko geriausio Latvijos socialinio darbuotojo 2016 apdovanojimų ceremonija.

 Rasa Vaitkienė, LSDA Etikos komisijos narė

Nuotraukose viršuje - konferencijos akimirkos.

 

Kviečiame skaityti straipsnį "Algos didės tik politikams ir aukščiausio rango valdininkams"

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/algos_dides_tik_politikams_ir_auksciausio_rango_valdininkams/

 

Pasaulinę socialinio darbo dieną šiemet minime kovo 21-ąją.

Dienos tema – „Skatinti bendruomenės ir gamtinės aplinkos tvarumą“.

 Pasaulinės socialinio darbo dienos minėjimą pirmą kartą 1983 m. paskelbė Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija (The International Federation of Social Workers), vėliau prie šios iniciatyvos prisijungė ir kitos tarptautinės organizacijos, viena iš kurių buvo ir Tarptautinė socialinių darbo mokyklų asociacija. Socialinio darbo dienos minėjimas tapo  pasauliniu reiškiniu, viešinančiu socialinio darbo profesijos įtaką ir reikšmę individams, šeimoms, bendruomenėms ir plačiajai visuomenei. Pasaulinė socialinio darbo diena švenčiama trečiąjį kovo mėnesio antradienį.

Šią dieną, kiekvienais metais skiriamą tam tikrai temai,  socialinio darbo organizacijos perduoda žinią valdžiai, bendruomenėms ir giminingų profesijų atstovams apie reikšmingą socialinio darbo profesijos indėlį. Pasaulinės socialinio darbo dienos minėjimo intencijos ir akcijos pabrėžia socialinio darbo įtaką tvariai bendruomenei ir kartu pasisako už socialinį teisingumą ir žmogaus teises.

Parsiųsk 2017 metų Pasaulinės socialinio darbo dienos plakatą lietuvių kalba - http://cdn.ifsw.org/assets/ifsw_31140-7.pdf

 

 

Švedai akcentavo - gyvenimas turi būti be streso

Pažintis su Švedijos policijos pareigūnų ir socialinės pagalbos tarnybų bendradarbiavimo modeliais, profesinės sveikatos stiprinimu bei darbo saugos reikalavimais, apsikeitimas gerąja praktika - toks buvo kelionės į Švediją tikslas.

Gerosios patirties vasario pirmosiomis dienomis Švedijoje sėmėsi Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovės Vaida Bratcher, Asta Krogertienė bei Vilniaus apskrities VPK Darbuotojų sveikatos ir saugos darbe komiteto pirmininkė Daiva Britovienė. Taip pat kartu į Švediją buvo nuvykę Lietuvos profesinės sveikatos asociacijos atstovė Raimonda Eičinaitė - Lingienė ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė Jūratė Tamašauskienė. Prie vizito prisijungė projekto partneriai Latvijos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai.

Vizitas organizuotas įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos paramos projektą "Rizikos veiksnių identifikavimas ir valdymas darbo aplinkoje specialistų, dirbančių su bendruomenių rizikos grupėmis (policijos darbuotojai, socialiniai darbuotojai)".

Viešnias iš Lietuvos sutiko Švedijos policijos profsąjunga, turinti gilias tradicijas, o kaip organizacija gyvuojanti jau 114 metų. Prezentacijų metų dalyvavo policijos bei socialinės tarnybos atstovai. Švedų pareigūnai pabrėžė, kad jau policijos akademijoje būsimiems pareigūnams išugdomas suvokimas, kad pirmiausia savo saugumu turi rūpintis pats - stebėti aplinką ir įvertinti rizikas, įtariant net mažiausią grėsmę patariama kviesti pastiprinimą. Policijos pareigūnams, išgyvenant įtampą, siūloma dalyvauti savipagalbos grupėse, kurias moderuoja psichologas.

Švedai akcentavo policijos ir socialinių pagalbos tarnybų tamprų bendradarbiavimą, teikiant pagalbą smurtą patyrusioms aukoms, dirbant su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais. Buvo papasakota, kaip veikia vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiama informacija apie kiekvieną asmenį, susidūrusį su socialinėmis tarnybomis ar policija. Tai pat papasakojo apie socialinę tarnybą, kurioje dirba socialiniai sekretoriai, o jų darbo vieta yra gatvė. Anot pranešėjų, šie socialiniai sekretoriai nuveikia didelį darbą - stebi besibūriuojantį jaunimą, informuoja apie besiburiančias grupuotes. Ši informacija patenka į sistemą, ji analizuojama ir vertinama, imamasi priemonių ir užkertamas kelias galimų nusikaltimų vykdymui. Tiek socialinių tarnybų, tiek policijos tikslas - padėti, nors, anot pranešėjų, patys asmenys dažniausiai taip negalvoja. Švedijos komunose (seniūnijose) visą parą veikia Skubios socialinės pagalbos tarnyba. Švedai atkreipė dėmesį, kad daugiausia problemų kyla dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei svaiginimosi narkotinėmis medžiagomis. Problemos paaštrėja savaitgaliais ir pašalpų mokėjimo dienomis.

Atstovėms iš Lietuvos buvo surengta ekskursija į Vaiko namą. Tai įstaiga, kurioje dirba įvairių profesijų atstovai, privalantys tarpusavyje bendradarbiauti, jeigu vaikas patiria smurtą ar gyvena šeimoje, kurioje smurtaujama. Komandoje dalyvauja policijos atstovas, turintis specialiąsias kompetencijas, socialinis darbuotojas, vaiko teisių tarnybos atstovas, psichologas, medikas, prokuroras ir t.t. Vaiko kambarys labai primena jaukų namų kampelį. Šalia vaiko apklausos kambarys, su sumaniai įrengtomis, netrikdančiomis vaizdo filmavimo kameromis. Už šio kambario patalpa, kurioje, vykstant apklausai, įsikuria psichologas, prokuroras, socialinis darbuotojas, kiti specialistai. Jie stebi apklausą, protokoluoja, esant reikalui daro pertrauką ir užduoda klausimus. Pačią apklausą vykdo specialiai tam paruoštas policijos darbuotojas.

Švedai akcentavo, kad jie ypatingą dėmesį skiria vaiko teisių užtikrinimui. Na, o patys atlieka darbus taip, kad nepatirtų streso.

Jūratė Tamašauskienė