Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos renesansas

 

Birželio 4 d. Vilniaus rotušėje Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) skyrių deleguoti nariai rinkosi į suvažiavimą tema „Socialinis darbuotojas rytojaus perspektyvoje“.

Suvažiavimo dalyvių pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras, pabrėždamas socialinio darbo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, patikino, kad ministerija nuolat analizuoja socialinio darbuotojo darbo sąlygas. Dar šiais metais turėtų būti patvirtintas Socialinio darbuotojo saugių darbo sąlygų aprašas, nuo kitų metų darbo užmokestis socialiniams darbuotojams, kuriems jis finansuojamas iš valstybės biudžeto,  turėtų kasmet didėti po 15 procentų. Ministras asociacijai palinkėjo išrinkti vadovą ir tarybą, kurios branduolį sudarytų socialiniai darbuotojai profesionalai, tiesiogiai veikiantys socialinio darbo lauke. L. Kukuraitis trims LSDA nariams įteikė padėkos raštus. 

Suvažiavimo dalyvius sveikino ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, Seimo narė Aušrinė Norkienė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūte. Ypatingi suvažiavimo svečiai ir asociacijos parneriai Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė ir Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų atstovas Antanas Kairys pabrėžė viešųjų paslaugų sektoriaus vienijimosi svarbą, siekiant viešųjų finansų skaidrumo bei teisingo paskirstymo. Delegatai klausėsi socialinio darbo mokslininkų ir praktikų pranešimų apie socialinio darbuotojo profesijos raidą, realijas, socialinio darbo inovacijas ir ateities kompetencijų dinamiką.

Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta LSDA veikos ataskaitai, prezidento ir tarybos rinkimams. Laikinai LSDA prezidento pareigas einanti Jūratė Tamašauskienė suvažiavimo delegatams pateikė LSDA tarybos 2015–2018 metų ataskaitą. J. Tamašauskienė pasidžiaugė, kad per šią kadenciją asociacija pagausėjo 300 narių, buvo atkurti arba naujai įkurti 6 skyriai. Pranešėja pažymėjo, kad su tarybos ataskaita visi LSDA nariai turės galimybę susipažinti asociacijos interneto svetainėje www.lsda.lt. J. Tamašauskienė būsimam asociacijos prezidentui ir tarybai palinkėjo keleto dalykų: LSDA skyrių sustiprėjimo, gausėjimo, siekiant jungti visuose sektoriuose dirbančius socialinius darbuotojus; atrasti tokių veiklos priemonių, kurios sudarytų galimybes LSDA narystės naudą pajausti kiekvienam LSDA nariui; įgyvendinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdžio gerinimo priemones; tarybos narių susiklausymo, komandinio darbo dvasios, aiškaus funkcijų pasiskirstymo ir jų vykdymo.

Delegatai pritarė LSDA veiklos, finansinei bei etikos ataskaitoms. Suvažiavimo metu buvo balsuota ir už keletą asociacijos įstatų pakeitimų. Vienas svarbesnių – LSDA nario mokesčio pakeitimas: nustatytas 1 euro mėnesinis arba 12 eurų metinis nario mokestis, o stojamasis – 1 euras. Šis pakeitimas buvo pasiūlytas asociacijos skyrių pirmininkų susirinkime, atsižvelgus į tai, kad, siekiant visaverčiai organizuoti asociacijos veiklą, rengti projektus, renginius bei atstovauti LSDA nariams, būtinos papildomos laiko, administravimo bei kitokio pobūdžio sąnaudos. Dabartiniai asociacijos finansiniai ištekliai, paremti 5 eurų per metus nario mokesčiu, neužtikrina visavertės organizacijos veiklos. Tikimės, kad LSDA nariai supras, kodėl didėja nario mokestis, o naujai išrinkta taryba jį deramai pateisins.

Paskutinėje suvažiavimo dalyje vyko LSDA prezidento ir tarybos narių rinkimai. Savaitę prieš suvažiavimą visi asociacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su iš anksto iškeltų delegatų anketomis, todėl kandidatų prisistatymas ir balsavimas vyko sklandžiai. LSDA prezidente iš dviejų kandidatų buvo išrinkta Jūratė Tamašauskienė. Iš 17 kandidatų buvo išrinkta 13 LSDA tarybos narių. Jais tapo: Jūratė Tamašauskienė (LSDA prezidentė) – dienos centro „Šviesa“ direktorė, Ieva Adomaitytė-Subačienė – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, Aurelija Bilvinienė – Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, Alma Buginytė – Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Socialinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skyriaus vedėja, Jūratė Čečetienė – Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorė, Klaudija Doganaitė – Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų užimtumo specialistė, Vytautas Gogaitis – Dotnuvos slaugos namų direktorius, Jolanta Kalinauskienė – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos specialistė socialiniam darbui, Saulius Liekis – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas, Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas, Jolanta Navickienė – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja, Edmundas Vaitiekus – Anykščių socialinės globos namų filialo vadovas, Eglė Valauskienė – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos socialinė darbuotoja-administratorė, Neringa Žalėnė – Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namų ir Trumpalaikės globos centro padalinio vedėja. Nuoširdžiai linkime naujai tarybai kūrybiškumo, susiklausymo, komandinio darbo dvasios ir reikšmingų darbų dėl socialinio darbuotojo profesinės gerovės.

Suvažiavimo pabaigoje buvo įteiktos padėkos 2015–2018 metų LSDA taryboje dirbusiems nariams ir naujai įsteigtų skyrių pirmininkams.

Jūratė Tamašauskienė

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė

***

 

LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS SUVAŽIAVIMAS

„SOCIALINIS  DARBUOTOJAS RYTOJAUS PERSPEKTYVOJE “

2018 m. birželio 4 d.

Vilniaus rotušė

Didžioji g. 31, Vilnius

 

 SUVAŽIAVIMO DARBOTVARKĖ

Laikas

Programa

9.30 – 10.15

Delegatų ir svečių registracija.

10.15 – 10.30

Suvažiavimo atidarymas. Svečių sveikinimai

 

10.30 – 10.50

Socialinio darbo profesijos raida Lietuvoje.

Prof. dr. Laimutė Žalimienė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas

10.50 – 11.20

Socialinio darbo taryba: dialogo link.

Dr. Ramunė Jurkuvienė, Socialinio darbo tarybos prie SADM pirmininkė

11.20 – 11.40

Socialinės inovacijos – nauja galimybė socialinio darbo profesijos prestižui.  

Ieva Adomaitytė - Subačienė , Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, LSDA narė

11.40 – 12.00

Rytojaus socialinio darbuotojo kompetencijos: ar kokybės sistemos kelia naujus reikalavimus.

Natalja Markovskaja, Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos EQUASS vietinio licencijavimo centro koordinatorė, LSDA narė

12.00 – 12. 45

Pietūs

12.45 – 13.00

Suvažiavimo pirmininkų, sekretoriato, balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. Darbotvarkės tvirtinimas. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimas.

13.00 – 13.15

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos veiklos 2015–2018 m. ataskaita.

L.e. LSDA prezidento pareigas Jūratė Tamašauskienė

13.15 – 13.25

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos 2017 m. finansinė ataskaita.

LSDA viceprezidentas Edmundas Vaitiekus

13.25 – 13.40

Įstatų ir nario mokesčio pakeitimų pristatymas, aptarimas, tvirtinimas.

13.40 – 14.30

LSDA prezidento, LSDA Tarybos rinkimai.

14.30 – 14.45

Suvažiavimo rezoliucijos pristatymas.

 

14.45 – 15.00

Padėkos.

Šventinė taurė

***

 

Gerb. LSDA skyrių pirmininkai,

 Kviečiu Jus į LSDA skyrių pirmininkų susirinkimą, kuris vyks balandžio 27 d. 10 val. Baltasis skg. 3A, Vilniuje, Užupio mikrorajone (dienos centro „Šviesa“ patalpose). Labai prašytume surasti galimybę dalyvauti, nes Jūsų nuomonė ir įžvalgos yra labai svarbios.

Pagarbiai

Jūratė Tamašauskienė

l.e. LSDA prezidento pareigas

  

***

 

KVIETIMAS Į BALANDŽIO 26 D. MITINGĄ

KARTU SU MEDIKAIS – UŽ VALSTYBĘ IR JOS ATEITĮ!  

 Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kviečia mokytojus, mokslininkus, socialinius darbuotojus ir visus kitus, kurie teikia valstybei ir jos ekonomikai būtinas viešąsias paslaugas, ateiti ir palaikyti teisėtus medikų reikalavimus per jų organizuojamą mitingą – balandžio 26 d. 16:00 val. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo!

Mitingo pagrindinis reikalavimas – skaidri, efektyvi ir deramai finansuojama sveikatos apsauga. Tam būtina įteisinti bazinį medikų atlyginimą, adekvačiai finansuoti valstybės draudžiamųjų asmenų gydymą, skirti realų prioritetą sveikatos apsaugos sistemai 2019 m. valstybės biudžete.

Bet medikų reikalavimai yra tik bendro paveikslo dalis. Dėl viešųjų finansų bado Lietuvą ir jos ekonomiką kamuoja įsisenėjusi mažakraujystė. Valdžia turi išgirsti mūsų tvirtą reikalavimą skaidriai ir adekvačiai finansuoti tiek sveikatos apsaugą, tiek visą viešąjį sektorių. Tik susitelkę įveiksime baimę ir vėl įžiebsime tikėjimą valstybe ir jos ateitimi!

***

Šiandieną (balandžio 12) Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bendrai kreipėsi į visuomenę ir valdžios atstovus. Medikai, mokytojai, mokslininkai, socialiniai darbuotojai susivienijo, kad remtų vieni kitus siekdami pokyčių sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos  srityse.

Organizacijų atstovai kreipimąsi oficialiai pasirašė raudonu „rašalu“ BNS vykusioje spaudos konferencijoje (kreipimosi tekstas) .

Sambūris

***

Dėl Raseinių rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, darbo menkinimo

Kreipimasis į Raseinių rajono savivaldybės merą

 

***

KREIPIMASIS Į LR SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETĄ, LR VYRIAUSYBĖS MINISTRĄ PIRMININKĄ IR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ

Lietuvos Respublikos Seimo                                                               2018-03-28  Nr. 11

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei

Rimantei Šalaševičiūtei

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

 Lietuvos Respublikos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui

Linui Kukuraičiui

 

DĖL LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ

 Pastarieji kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje, kai Kaune žuvo socialinių darbuotojų prižiūrimos šeimos vaikai, o Jonavoje darbo vietoje agresyvaus asmens buvo sužalota socialinė darbuotoja, atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, teikdami socialines paslaugas bendruomenėje, susiduria su ypač sudėtingomis socialinėmis situacijomis ir grėsmėmis. Visos visuomenės akivaizdoje socialiniai darbuotojai yra viešai kaltinami negebėjimu atpažinti smurtą ir pavojų vaikams. Socialinio darbo lauke socialiniai darbuotojai vis dažniau patiria realias grėsmes savo gyvybei ir sveikatai.  Deja, visuomenėje formuojama nuomonė, kad būtent socialiniai darbuotojai yra kalti dėl daugumos visuomenės socialinių skaudulių ir nelaimių. Dėl minėtų priežasčių socialinio darbuotojo profesija tampa nepatraukli, nemažai šį darbą dirbančių žmonių keičia darbo pobūdį, jauni žmonės, nors ir turėdami pašaukimą, nesitenka šios profesijos.  

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, vienijanti per 1100 Lietuvoje dirbančių socialinių darbuotojų, atsižvelgdama į socialinių darbuotojų nuolatos patiriamus socialinio darbo sunkumus, teikia reikalavimus ir ragina įgyvendinti šias priemones:

1.        Padidinti socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimus ir valstybiniu mastu užtikrinti aiškų ir vienodai teisingą socialinių darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo modelį:

-          per artimiausius 3 metus padidinti socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimus 60 %, kiekvienais metais atlyginimą didinant 20 %;

-          teisės aktais užtikrinti, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis, finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, būtų didinamas vienodai visose savivaldybėse, ir užkirsti kelią savivaldybių interpretacijoms dėl socialinių darbuotojų darbo užmokesčio;

-          teisės aktais užtikrinti visų socialinių darbuotojų teisingą ir adekvatų darbo krūviui ir pobūdžiui darbo užmokestį. Šiuo metu veikianti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo sistema priešina Lietuvos savivaldybėse dirbančius socialinius darbuotojus, kurių darbo užmokestis finansuojamas iš valstybės biudžeto (socialinis darbas su šeimomis, patiriančiomis krizę), su socialiniais darbuotojais, kurių darbo užmokestis finansuojamas iš savivaldybių biudžetų (socialinis darbas su kitomis socialinėmis grupėmis). Socialinių darbuotojų, kurių darbo užmokestį finansuoja valstybės biudžetas, darbo užmokestis yra didesnis nei finansuojamų iš savivaldybių biudžeto. Kai kuriose savivaldybėse darbo užmokesčio skirtumas sudaro 100–200 Eur, nors darbo pobūdis, apimtys ir krūviai yra panašūs;

-          teisės aktais užtikrinti sąžiningą nepanaudotos valstybės dotacijos socialinėms išmokoms perskirstymo Lietuvos savivaldybėse sistemą, kuri užtikrintų, kad nepanaudotos dotacijos lėšos būtų skiriamos socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui, darbuotojo skatinimui ir pan.

2.        Teisės aktais užtikrinti socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros institucijose,  savarankišką ir lygiavertį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo statusą. Sukurti aiškią darbo užmokesčio kėlimo tvarką,  atsižvelgiant į kitų sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didinimą.

3.        Siekiant socialiniams darbuotojams sudaryti sąlygas visaverčiai atstovauti socialinių paslaugų gavėjo interesams, teisiškai reglamentuoti socialinio darbuotojo pažymėjimo statusą, sudaryti sąlygas apginti savo teises, garbę ir orumą teismuose, teisiškai apibrėžti ir reglamentuoti socialinio darbuotojo statusą.

4.        Užtikrinti socialinių darbuotojų saugias darbo sąlygas:

-          teisės aktuose numatyti prievolę apdrausti socialinių darbuotojų, dirbančių pavojingomis sąlygomis, sveikatą ir gyvybę, valstybės mastu numatyti finansinį mechanizmą šiai priemonei įgyvendinti;

-          reglamentuoti savigynos priemonių naudojimo galimybes, siekiant socialiniams darbuotojams sudaryti sąlygas teisiškai apsiginti gyvybei grėsmingose situacijose. Aprūpinti socialinius darbuotojus „aliarmo“ ir kitomis apsisaugojimo priemonėmis;

-          teisiškai sugriežtinti paslaugų gavėjų sveikatos patikrinimo kontrolę, siekiant užtikrinti socialinių darbuotojų saugumą;

-          įvertinti ir numatyti konkrečius socialinių darbuotojų darbo krūvius visose socialinio darbo srityse; sumažinti socialinio darbuotojo, dirbančio su potencialiai pavojingu paslaugų gavėju, kontaktinių valandų skaičių;

-          sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams, dirbantiems su paslaugų gavėjais, sergančiais užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, nemokamai pasiskiepyti;

-          numatyti socialinio darbuotojo, patiriančio psichosocialinę riziką, reabilitacijos priemones ir jų finansavimo mechanizmą.

5.        Sukurti efektyvią ir realiai veikiančią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir numatyti jos finansavimo mechanizmą.

6.        Nežlugdyti jaunos ir besiformuojančios socialinio darbuotojo profesijos. Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrangoje, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, įtvirtinti socialinio darbo bakalauro ir socialinio darbo magistro kvalifikacinius laipsnius bei stiprinti ir vystyti socialinio darbo Lietuvoje mokslą, įtvirtinant socialinio darbo doktorantūros studijas.

 

Nuoširdžiai tikime, kad socialinių darbuotojų, balsas bus išgirstas, tikime, kad Jūsų pastangų dėka, šis balsas bus išgirstas tų valstybės atsakingų asmenų, kurie turi ir pareigą, ir reikiamų priemonių bei galių socialiniame darbe pasiekti teigiamų ilgalaikių sisteminių pokyčių.

 

L. e. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos

prezidento pareigas                                                                              Jūratė Tamašauskienė

  

Kreipimosi tekstas

 

Mieli Lietuvos socialiniai darbuotojai,

Jeigu Jums rūpi Jūsų ir Jūsų kolegų profesinė gerovė, jeigu jaučiate poreikį diskutuoti apie socialinio darbo praktikoje patiriamus džiaugsmus, rūpesčius, problemas,  jeigu norite aktyviai dalyvauti Lietuvos ir savo regiono socialinių darbuotojų atstovavimo veiklose – kviečiame jungtis prie Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau – LSDA) bendruomenės.

LSDA tikslas yra vienyti socialinius darbuotojus bendrai profesinei veiklai, koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus, aktyviai dalyvauti socialinio darbo  profesijos ir socialinės politikos formavime.

LSDA nariai gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys - turintys socialinio darbo išsilavinimą, socialinių paslaugų srities darbuotojai, savivaldybių administracijų darbuotojai, dirbantys socialinės paramos srityje,  socialinio darbo mokyklų dėstytojai ir studentai.

Platesnę informaciją apie LSDA veiklą galite sužinoti www.lsda.lt, facebook/Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija arba parašę laišką el. paštu dcsviesa@dcsviesa.lt

Į LSDA veiklą galite įsijungti kreipdamiesi į Jūsų regione veikiantį LSDA skyrių. Įstojimui į veikiantį skyrių reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

1.      Kreiptis į Jūsų  regione/rajone veikiantį LSDA skyriaus pirmininką. Skyrių sąrašas

2.      Parašyti prašymą dėl įstojimo į LSDA.

3.      Sumokėti 1 eur stojamąjį mokestį ir 5 eur nario mokestį už einamuosius metus.

4.      Jūs jau LSDA nariai, sveikiname !

Jeigu rajone/regione/įstaigoje LSDA skyriaus nėra, kviečiame susitelkti ir rajone/regione/įstaigoje inicijuoti LSDA skyriaus įsteigimą. LSDA skyriaus įsteigimui turėtumėte atlikti šiuos veiksmus:

1.      Kreiptis į LSDA tarybą el. paštu dcsviesa@dcsviesa.lt dėl naujo LSDA skyriaus įsteigimo.

2.      Sutelkti ne mažiau nei penkis socialinius darbuotojus, norinčius tapti LSDA nariais.

3.      Organizuoti steigiamąjį skyriaus susirinkimą, išrinkti skyriaus pirmininką ir pavaduotoją.

4.      LSDA tarybai el. paštu arba paštu pristatyti skyriaus steigimo susirinkimo protokolą, narių sąrašą ir nario mokesčio mokėjimo kvitą.

5.      Jūs jau LSDA nariai, sveikiname !

Jeigu susidomėjote, raginame nedelsti, nes 2018 metų gegužės pabaigoje organizuojamas visuotinis LSDA narių suvažiavimas, kuriame bus renkama ir nauja Taryba ir naujas prezidentas, tvirtinamas naujas Tarybos mandatas (LSDA strateginiai tikslai). 

LSDA stojamasis mokestis yra 1 EUR, metinis nario mokestis – 5 EUR, o  socialinio darbo specialybės studentams - 2 EUR.  50 proc. nario mokesčio sumos ir stojamasis mokestis lieka LSDA skyriams, kita mokesčių suma pervedama į LSDA sąskaitą LT 1070440 60001201263, Vilniaus banke, b/k 70440. LSDA kodas 191615997.  

Iki susitikimo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavime!

 

Jūratė Tamašauskienė

L.e. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos

prezidentės pareigas   

 

 

Sveikinu Jus su Tarptautine socialinio darbo diena ir linkiu neblėstančio polėkio šiame dinamiškame ir kūrybiškame darbe

 

Labai trumpai norėčiau informuoti Jus apie LSDA artimiausius svarbius įvykius, kuriuose turėtume dalyvauti:

1.      Šių metų gegužės mėnesį planuojame visuotinį LSDA suvažiavimą, kurio metu turėsime išrinkti naują asociacijos tarybą, prezidentą ir numatyti bei suteikti būsimosios Tarybos 4 metų  kadencijos  mandatą. Dar iki suvažiavimo parengsime ir išsiųsime Tarybos veiklos ataskaitą.

2.      LSDA taryba balandžio 5-6 d. renkasi į 2 dienų posėdį, kuriame bus sprendžiami pasiruošimo visuotiniam LSDA suvažiavimui klausimai. Visa informacija apie priimtus sprendimus po posėdžio Jums atsiųsime.

3.      Iki balandžio 4 d. laukiame visų LSDA skyrių, atskirų narių pasiūlymų, patarimų, įžvalgų  LSDA veiklos vizijos klausimais. LSDA įstatų rėmuose, teikite pasiūlymus būsimos LSDA tarybos sudėties, atstovavimo, prezidento rinkimo, būsimojo Tarybos mandato (strateginių tikslų), skyrių veiklų ir kitais Jums rūpimais klausimais. Jeigu turite kritinių pastabų – rašykite drąsiai. Kritiką priimame kaip galimybę tobulėti.

Laisvos formos vertinimus, pasiūlymus, įžvalgas, kritinius pastebėjimus iki balandžio 4 d. siųskite el. paštu dcsviesa@dcsviesa.lt . Būkime aktyvūs – parašykime, nes tai labai svarbu mūsų asociacijos ateičiai.

4.      Jau laikas rinkti LSDA nario mokestį už 2018 m. 

Prašome šia žinute pasidalinti su visais asociacijos nariais.

 

Ačiū visiems už bendrystę

Jūratė Tamašauskienė

Laikinai einanti Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės pareigas

 

 

Senjoro komanda ieško kuratorių

Kvietimas kuratoriams

 

LSDA gavo pasiūlymą prisijungti prie viešojo sektoriaus (mokslo, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, socialinių paslaugų) visuomeninių organizacijų (asociacijų, sąjungų ir profsąjungų) sambūrio, kuris vieningai siektų apibendrinti atskirų profesinių grupių, sričių problemas ir problemų sprendimo būdus, reikalavimus ir Valstybės vadovams argumentuotai pateiktų viešojo sektoriaus sisteminio valdymo ir finansavimo spragas.

Šios idėjos iniciatoriai yra Lietuvos mokslininkai. Planuojamas susitikimas su medikų sąjūdžiu, švietimo darbuotojų profsąjunga, kultūros darbuotojų visuomeninėmis organizacijomis ir kt.  

Manau, kad ši iniciatyva tikrai yra nauja, gavi ir teikianti vilčių. Sutarties pasirašymas su renginiu (konferencija, spaudos konferencija) planuojamas iki kovo mėn. vidurio.

Per savaitę turime apsispręsti ar LSDA, kaip skaitlingiausia  socialinių darbuotojų organizacija šalyje, jungiasi prie šio sambūrio ir jeigu taip, turime išsirinki iniciatyvinę grupę (3-4 žmonės), kurie dirbtų šiuo klausimu.

Kviečiu siūlyti energingas, iniciatyvias ir iššūkių ir papildomo darbo nebijančias kandidatūras. Gal ir save matote aktyviai veikiantį šiame sambūryje?

 Pagarbiai

Jūratė Tamašauskienė

l.e. LSDA prezidentės pareigas

  

 

 

SU ŠVENTOMIS KALĖDOMIS IR NAUJAISIAIS METAIS JUS SVEIKINA

                      LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ASOCIACIJA

Su Naujaisiais

 

 

SOCIALINIO DARBO PROFESIONALIZACIJOS LINK: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“ 

2017 metų spalio 2 dieną, minint socialinio darbo studijų Lietuvoje 25-metį, Vilniuje, LR Seimo III rūmų konferencijų salėje Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija organizavo konferenciją.

Konferencijoje pranešimus skaitė prof. dr. David Harrison  (Šiaurės Karolinos universitetas, JAV), prof. dr. Albinas Bagdonas, (Vilniaus universitetas), prof. dr. Skaidrite Gūtmane, doc. dr. Guntis Dišlars (Latvijos krikščioniškoji akademija), doc. dr. Ramunė Jurkuvienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), prof. dr.  Kyösty Urponen (Laplandijos universitetas, Suomija), doc. dr. Rasa Naujanienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Christian Stark (Aukštutinės Austrijos universitetas Lince , Austrija), Audronė Vareikytė  (Lietuvos savivaldybių asociacija).

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją:

2017 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“. Konferenciją organizavo: Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Konferencijoje dalyvavo: Lietuvos socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių administracijų bei seniūnijų atstovai, Lietuvos aukštųjų socialinio darbo mokyklų atstovai, Suomijos, Latvijos, JAV, Austrijos aukštųjų mokyklų atstovai, LR Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, žiniasklaidos atstovai. 

Konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją:

Teigia, kad socialinis darbuotojas įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis – skatinti socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę ir stiprinti solidarumą bei socialinį teisingumą. Kadangi socialinis darbuotojas yra pažeidžiamų asmenų, grupių ir šeimų atstovas, palaikantis, palydintis ir įgalinantis juos, todėl socialiniai darbuotojai neturi atlikti kontrolės, atskirties didinimo, techninių/pagalbinių veiklų.  

Pagarba asmens teisei apsispręsti yra viena esminių socialinio darbo vertybių, todėl socialinis darbuotojas negali būti kaltinamas dėl socialiai pažeidžiamų (taip pat ir priklausomų) žmonių elgesio.

Reikalauja, kad siekiant stiprinti socialinių darbuotojų profesinį identitetą, socialinio darbuotojo kvalifikacija  turi būti fiksuota socialinio darbo bakalauro/magistro/ profesinio bakalauro studijų baigimo diplome. Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje numatyti kad, socialinio darbo studijos būtų išskirta kaip atskira studijų krypčių grupė, kadangi tai yra dar nauja, be to valstybės reguliuojama profesija, turinti įgyti pakankamai galių ir visuomenės pripažinimą, tam, kad galėtų padėti spręsti Lietuvoje įsišaknijusiais socialinės atskirties, nelygybės, diskriminacijos, smurto problemas.

Pritaria, kad socialinio darbo kaip atskiros mokslo krypties pripažinimas įgalintų įsteigti Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse Socialinio darbo doktorantūros studijas.

Atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai yra įgiję gebėjimus spęsti sudėtingas šeimų ir vaikų situacijas, todėl teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jie yra lygiaverčiai socialiniai partneriai kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, mokyklos pedagogais, policijos pareigūnais ir kitų profesijų atstovais. Socialinio darbo profesijos turinys, studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai reglamentuojantys socialinio darbo studijose įgyjamas kompetencijas, sudaro prielaidas šių studijų programų absolventams vystyti profesinę veiklą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaip lygiaverčiams partneriams sveikatinimo paslaugų teikime.

Pabrėžia, kad profesionalaus socialinio darbo visuomenėje pripažinimas turi būti pagrįstas profesine kvalifikacija, mokslu pagrįstomis metodikomis/modeliais, oriu atlyginimu, pagrįstu darbo krūviu, užtikrinančius galimybes kokybiškai veiklai.

2017 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“. Konferenciją organizavo: Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Konferencijoje dalyvavo: Lietuvos socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių administracijų bei seniūnijų atstovai, Lietuvos aukštųjų socialinio darbo mokyklų atstovai, Suomijos, Latvijos, JAV, Austrijos aukštųjų mokyklų atstovai, LR Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. 

Konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją:

Teigia, kad socialinis darbuotojas įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis – skatinti socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę ir stiprinti solidarumą bei socialinį teisingumą. Kadangi socialinis darbuotojas yra pažeidžiamų asmenų, grupių ir šeimų atstovas, palaikantis, palydintis ir įgalinantis juos, todėl socialiniai darbuotojai neturi atlikti kontrolės, atskirties didinimo, techninių/pagalbinių veiklų.  

Pagarba asmens teisei apsispręsti yra viena esminių socialinio darbo vertybių, todėl socialinis darbuotojas negali būti kaltinamas dėl socialiai pažeidžiamų (taip pat ir priklausomų) žmonių elgesio.

Reikalauja, kad siekiant stiprinti socialinių darbuotojų profesinį identitetą, socialinio darbuotojo kvalifikacija  turi būti fiksuota socialinio darbo bakalauro/magistro/ profesinio bakalauro studijų baigimo diplome. Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje numatyti kad, socialinio darbo studijos būtų išskirta kaip atskira studijų krypčių grupė, kadangi tai yra dar nauja, be to valstybės reguliuojama profesija, turinti įgyti pakankamai galių ir visuomenės pripažinimą, tam, kad galėtų padėti spręsti Lietuvoje įsišaknijusiais socialinės atskirties, nelygybės, diskriminacijos, smurto problemas.

Pritaria, kad socialinio darbo kaip atskiros mokslo krypties pripažinimas įgalintų įsteigti Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse Socialinio darbo doktorantūros studijas.

Atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai yra įgiję gebėjimus spęsti sudėtingas šeimų ir vaikų situacijas, todėl teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jie yra lygiaverčiai socialiniai partneriai kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, mokyklos pedagogais, policijos pareigūnais ir kitų profesijų atstovais. Socialinio darbo profesijos turinys, studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai reglamentuojantys socialinio darbo studijose įgyjamas kompetencijas, sudaro prielaidas šių studijų programų absolventams vystyti profesinę veiklą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaip lygiaverčiams partneriams sveikatinimo paslaugų teikime.

Pabrėžia, kad profesionalaus socialinio darbo visuomenėje pripažinimas turi būti pagrįstas profesine kvalifikacija, mokslu pagrįstomis metodikomis/modeliais, oriu atlyginimu, pagrįstu darbo krūviu, užtikrinančius galimybes kokybiškai veiklai.

Kviečia aukštųjų mokyklų, vykdančių Socialinio darbo studijas, parengtas ir vykdomas kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti į Socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos ir atestavimo sistemą, sudarant lygiateisę galimybę šių programų vykdymo informacijos sklaidai.


***

www.lrytas.lt vyr. redaktoriui Tautvydui Mikalajūnui                                           

DĖL NEPAGRĮSTO FAKTAIS STRAIPSNIO APIE SOCIALINIO DARBUOTOJO DARBĄ

 2017 m. rugsėjo 30 d. www.lrytas.lt informaciniame portale buvo paskelbtas straipsnis „Vaiką iš skurdo bandžiusi vaduoti mokytoja sulaukė netikėto puolimo“. Straipsnyje neva mokytoja prisistačiusi moteris pasakoja istoriją apie mažą skurdžioje ir alkoholį vartojančių tėvų šeimoje gyvenančią mergaitę. Anot mokytojos, socialinės darbuotojos, dirbančios su šia šeima, darbas ir požiūris į mergaitės situaciją buvo ne tik, kad neprofesionalus, bet ir visiškai aplaidus, net ciniškas.

 Tokie straipsnyje pateikiami teiginiai:

Socialinė darbuotoja mergaitės niekur neišvežė, o pamaitino lašiniais su duona, kuriuos rado čia pat, virtuvėje ant stalo, ir liepė man nusiraminti ir eiti namo“, „Socialinei darbuotojai tai nepatiko ir aš sulaukiau pastabos.“ „Neva, per daug panikuoju, nieko baisaus neįvyko. Matyt, skundžiu tik todėl, kad tyčia noriu atsikratyti sunkaus vaiko, kad nesusigaudau socialinio daro subtilybėse, kad, neva, negalima šiais laikais atimti iš tėvų vaikų vien dėl to, kad jie neturi socialinių įgūdžių ir nesupranta, kaip tinkamai reikia jį auginti, kad vaikų namai ne išeitis, kad juose vaiko psichika yra žalojama daug stipriau nei gyvenant su blogais tėvais skurdžiuose namuose, kad reikia viską pamiršti ir nekelti panikos.“  (http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/2017/09/30/news/vaika-is-skurdo-bandziusi-vaduoti-mokytoja-sulauke-netiketo-puolimo-2704919/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy)

nėra pagrįsti konkrečiais faktais: nenurodyta konkreti vieta, laikas, ir neva aplaidžios socialinės darbuotojos vardas ir pavardė. Norime atkreipti dėmesį, kad, įgyvendinat Vaiko gerovės įstatymą, apie straipsnyje minimus įvykius ir socialinės darbuotojos aplaidžius veiksmus būtina pranešti atsakingoms institucijoms.

 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad www.lrytas.lt yra reikšmingas visuomenės požiūrio formuotojas, todėl paskelbta faktais nepagrįsta istorija apie nejautrią ir aplaidžiai dirbančią socialinę darbuotoją, meta šešėlį visai Lietuvos socialinių darbuotojų bendruomenei bei menkina socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį visuomenėje. Dėl tokių neigiamo pobūdžio straipsnių socialiniams darbuotojams sunku siekti savo darbo rezultatų – teigiamų pokyčių paslaugų gavėjų gyvenime. Visuomenė ir bendruomenė, turėdama negatyvų požiūrį apie socialinio darbuotojo darbą, vengia su socialiniu darbuotoju bendradarbiauti vaiko gerovės labui. Socialinių darbuotojų nuomone straipsnis „Vaiką iš skurdo bandžiusi vaduoti mokytoja sulaukė netikėto puolimo“ ne tik tiesiogiai pakenkė socialinių darbuotojų įvaizdžiui, bet ir apsunkino visos visuomenės siekį padėti vaikams, gyvenantiems šeimose, kur stokojama socialinių įgūdžių.

 Apgailestaujame dėl šio faktais nepagrįsto straipsnio, menkinančio sunkų ir atsakingą socialinių darbuotojų darbą.

 

L.e.p. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė                 Jūratė Tamašauskienė

 

 

Siunčiame nuoširdžiausius Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sveikinimus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ministro-lino-kukuraicio-nwaf.html

 

Ministerijos Socialinių paslaugų skyrius taip pat prisideda prie sveikinimų. 2017-2018 m. yra jubiliejiniai metai socialiniam darbui Lietuvoje. 25-ieji žmogaus metai, tai metai, kai JAU galima viskas ir VIS DAR galima viskas. Tad nuo skyriaus linkime Jums GALĖTI, NE BAIMINTIS iššūkių, bet juos priimti kaip galimybę atsikleisti Jūsų profesionalumui ir kūrybiškumo laisvei.  

 Gražios šventinės dienos 

 Socialinių paslaugų skyrius  

 

Socialinių darbuotojų diena

LSDA atstovai susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu

Rugsėjo 20 d. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos narės Alma Buginytė, Angelė Kaušylienė, Rasa Laiconienė ir Jūratė Tamašauskienė, LSDA Vilniaus skyriaus valdybos narės Nijolė Dirsienė ir Asta Pečiulienė bei dienos centro „Šviesa“ LSDA grupės koordinatorė Daiva Ivanauskaitė susitiko su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu. Susitikime taip pat dalyvavo  SADM Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė, šio departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė ir skyriaus vyriausioji specialistė Guoda Vaičekauskaitė.

LSDA atstovai ministrui išsakė svarbiausius socialinių darbuotojų profesinius džiaugsmus ir problemas. Laikinai einanti LSDA prezidentės pareigas Jūratė Tamašauskienė pasidžiaugė, kad socialinių darbuotojų asociacijos narių skaičius nuolat gausėja, tačiau dėl išteklių trūkumo nėra realių galimybių dar labiau telkti socialinius darbuotojus, stiprinti jų „savo profesijos atstovavimo“ gebėjimus, gerinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį. Asta Pečiulienė atkreipė ministro dėmesį, kad stebimas socialinių darbuotojų darbo vietose trūkumas. Socialiniai darbuotojai dėl didelių krūvių, mažo atlyginimo, motyvacijos trūkumo nesirenka darbo pagal turimą specialybę. Vien Vilniuje darbui su socialinės rizikos šeimomis trūksta 27 socialinių darbuotojų. Asta Pečiulienė ypatingai akcentavo socialinių darbuotojų mažo ir nemotyvuojančio atlyginimo problemą. Regionuose socialinių darbuotojų priskaičiuotas darbo užmokestis dažnai nesiekia 600 eurų. Angelė Kaušylienė pastebėjo, kad socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema yra chaotiška ir nemotyvuojanti, ypatingai socialiniams darbuotojams trūksta specializuotų mokymų. Alma  Buginytė akcentavo socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose situaciją – trūksta Socialinės apaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo. Rasa Laiconienė patikino, kad socialiniai darbuotojai nebijo iššūkių ir naujų atsakomybių, tačiau būtina peržiūrėti jų atliekamų funkcijų apimtis ir darbo krūvius.

Susitikimas su ministru

Ministras L. Kukuraitis, atliepdamas  socialinių darbuotojų išsakytas problemas, patikino, kad šios problemos jam yra žinomos. Jis pabrėžė, kad, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės socialines problemas bei įgyvendinat Vaiko gerovės įstatymą,  būtina stiprinti socialinius darbuotojus, dirbančius su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais. L. Kukuraitis pasidžiaugė, kad LSDA rūpinasi socialinių darbuotojų profesijos etikos klausimais ir pasiūlė aktyvų ministerijos bendradarbiavimą, viešinant ir įvirtinant Socialinių darbuotojų etikos kodeksą. Ministras patikino, kad ministerija socialinių darbuotojų atlyginimo klausimais dirba labai intensyviai. Ateityje turėtų didėti pastoviosios algos dalies koeficientų žemutinės ribos. Jis akcentavo, kad jam rūpi ir yra žinomi socialinių darbuotojų darbo saugumo klausimai, kurie turėtų būti aiškiai reglamentuojami. Ministras paragino savo komandą aktyviau spręsti socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose, problemas. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ministras pasiūlė stiprinti specializuotas socialinio darbo kompetencijas bei vystyti postudijinių studijų galimybę, sudarant kvalifikacijos tobulinimo sistemos tobulinimo planą bei tam numatyti finansavimo galimybes.

LSDA atstovai priminė, kad 2017 – 2018 metais socialinių darbuotojų bendruomenė mini reikšmingą 25 metų profesijos atsiradimo Lietuvoje sukaktį ir pasiūlė šalies mastu pažymėti šį jubiliejų 2018 metus paskelbiant Socialinio darbo metais. Ministras pasiūlė, siekiant šio tikslo, ministerijoje sudaryti darbo grupę bei apsvarstyti šios sukakties paminėjimo galimybes.

Susitikimas su ministru Linu Kukuraičiu  LSDA atstovus nuteikė viltingai. Tikime, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir socialinių darbuotojų bendruomenės bendradarbiavimas vis stiprės ir įgaus pagreitį.

L.e.p. LSDA prezidentė                                               Jūratė Tamašauskienė  

 

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos posėdis

Š.m. rugsėjo 15 d. įvyko Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos posėdis.

Posėdžio metu LSDA tarybos nariai buvo informuoti apie asociacijos teiktos paraiškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektų atrankos konkursui DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ STIPRINIMO rezultatus. LSDA į šį konkursą pateikė projekto paraišką, kurio veiklomis būtų siekiama stiprinti socialinio darbuotojo „savęs atstovavimo“ kompetencijas, LSDA bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, vienyti socialinius darbuotojus, skatinti juos aktyviai dalyvauti socialinės politikos vertinime, gerinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdį. Deja, šiam projektui finansavimas nebuvo skirtas – projekto vertintojai ir atrankos komisija neatsižvelgė į LSDA patikslinimą, kad nepriklausomas organizacijos veiklos ir finansų auditas bus atliktas iš savo lėšų ir šį patikslinimą įvertino kaip neatitikimą keliamiems reikalavimams.

Posėdyje buvo aptarti LSDA ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos spalio 2 dieną Lietuvos Respublikos Seime organizuojamos konferencijos „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“ organizavimo klausimai.  

LSDA prezidentė Rasa Laiconienė tarybos narius informavo, kad pradėjus dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, dėl interesų konflikto ji negali vykdyti LSDA prezidentės pareigų. Tarybai buvo įteiktas prezidentės motyvuotas atsistatydinimo prašymas. LSDA taryba priėmė atsistatydinimą ir iki sekančio LSDA narių visuotinio suvažiavimo pavedė laikinai eiti prezidentės pareigas viceprezidentei Jūratei Tamašauskienei.

Visa Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja prezidentei Rasai Laiconienei už nuoširdų ir profesionalų darbą socialinių darbuotojų labui. Jūsų, miela Rasa, dėka Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija pakilo iš sąstingio ir sustiprėjo. 

LSDA Tarybos posėdis

LSDA prezidentės Rasos Laiconienės pranešimas

 Gerbiami Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos nariai,

Jūsų 2015 m. patikėta man LSDA prezidentės veikla praturtino mane ir profesionalia, ir asmenine patirtimi. Džiaugiuosi suteikta galimybe kartu su Jumis visais socialinio darbuotojo profesiją padaryti labiau matoma ir suprantama Lietuvos  visuomenei. 

2017 m. rugsėjo 5 d. pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja. Mano naujoji veiklos sritis  yra ministerijų parengtų teisės aktų šeimos ir jaunimo politikos, socialinės integracijos, bendruomenių ir NVO srityse vertinimas bei proaktyvi pagalba Vyriausybei priimti tinkamus sprendimus.  Dėl galimo interesų konflikto 2017 m. rugsėjo 15 d. LSDA Tarybai pateikiau  savo atsistatydinimo iš LSDA prezidentės pareigų prašymą.

Nuoširdžiai dėkoju aktyviems LSDA tarybos nariams ir visiems LSDA skyriams už socialinius darbuotojus telkiančių renginių, konferencijų bei mokymų organizavimą, pasiūlymų socialinių darbuotojų etikos, saugos darbe, atlygio už darbą, išsilavinimo ir kompetencijų tobulinimo, darbo reglamentavimo ir kitose srityse teikimą. 

Linkiu sutelktumo, vienybės ir aktyvesnės veiklos LSDA skyriuose.

 2017 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius 

 

 

Atkurtas LSDA Rokiškio skyrius

2017 m. birželio 9 d. LSDA prezidentė Rasa Laiconienė, viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė ir Tarybos narė Alma Buginytė dalyvavo LSDA Rokiškio skyriaus veiklos atkūrimo  susirinkime. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Jolantos Navickienės sukviesti,  susirinkime dalyvavo minėtos ligoninės, socialinės globos namų, Rokiškio rajono savivaldybės, seniūnijų bei kitų įstaigų socialiniai darbuotojai.  LSDA prezidentė Rasa Laiconienė pristatė organizacijos veiklą ir pasiekimus nuo 2015 m., šių dienų socialinio darbo ir socialinio darbo studijų aktualijas, projektinę veiklą, numatomas socialinių darbuotojų aktyvinimo regionuose priemones. Viceprezidentė Jūratė Tamašauskienė supažindino su jos atlikta socialinių darbuotojų apklausa dėl nesaugių darbo sąlygų ir LSDA veiksmais situacijai gerinti, LSDA Vilniaus skyriaus, kuriam vadovauja, aktyvia veikla.

Rokiškyje susirinkę socialiniai darbuotojai pritarė LSDA Rokiškio skyriaus veiklos atkūrimui, jo pirmininke išrinko Jolantą Navickienę, VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėją, o pirmininko pavaduotoja -  Jolantą Paukštienę, Rokiškio socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausiąją socialinę darbuotoją.

Nuoširdžiai sveikiname išrinktąsias LSDA Rokiškio skyriaus vadoves ir visus Rokiškio rajono savivaldybės socialinius darbuotojus taip gausiai įsiliejusius į LSDA ir tikimės aktyvaus bendradarbiavimo.

LSDA prezidentė Rasa Laiconienė

Susirinkimo foto

 

 

PROJEKTO BAIGIAMOJI KONFERENCIJA

Gegužės 26 d. Vilniuje vyko projekto "Rizikos veiksnių identifikavimas ir valdymas darbo aplinkoje specialistų, dirbančių su bendruomenių rizikos grupėmis“ baigiamoji konferencija.

Šį projektą vykdė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija bei Lietuvos profesinės sveikatos asociacija. Taip pat įgyvendinant aktyviai prisidėjo Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Projekto tarptautiniai parneriai - Latvijos socialinių darbuotojų asociacija ir Švedijos karalystės Stokholmo policijos tarnyba.

Šiuo projektu buvo siekiama ieškoti būdų, kaip gerinti policijos bei socialinių darbuotojų profesinę sveikatą, stiprinti profesinius ryšius su bendruomenėje dirbančiomis institucijomis. Projektui finansavimą skyrė Šiaurės ministrų taryba.

Konferencijos atidarymo metu dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, asociacijos "Rūpestinga globa" atsakingasis direktorius Dalius Bitaitis, Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė profesorė Elvyra Acienė.

Raimonda Eičinaite-Lingienė, Lietuvos profesinės sveikatos aso