Dėmesio, dėmesio

Asociacijos naujienlaiškis el. paštu išplatintas visiems LSDA nariams ir ateityje, atnaujinus mūsų svetainę, LSDA nariams bus galima naujienlaiškį užsakyti, prisijungus prie svetainės vidinės paskyros.

Naujienlaiškis

*

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos pranešimas

2019-06-26 Nr. 13

Vilnius 

Birželio 26 d. įvyko Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) tarybos posėdis. Posėdžio metu buvo svarstyti du klausimai: 2019 metais socialinio darbuotojo dienos paminėjimo klausimas, LSDA strateginių veiklos krypčių ir įgyvendinimo plano svarstymas.

Posėdžio metu buvo nutarta 2019 m. rugsėjo 26 d. visos respublikos mastu Vilniuje organizuoti socialinių darbuotojų pilietinę akciją, atkreipiant dėmesį į pagrindinius socialinių darbuotojų profesinius sunkumus ir problemas. Tą pačią dieną po akcijos numatyta surengti LSDA narių metinį suvažiavimą.

Posėdžio dalyviai išsamiai apsvarstė šių metų gegužės mėn. Druskininkuose sukurtų LSDA 2019-2022 m. strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo plano projektą. Posėdžio metu buvo pritarta šioms LSDA strateginėms veiklos kryptims:

  1. Siekti socialinio darbo profesijos prestižo augimo visuomenėje.
  2. Dalyvauti socialinės politikos formavimo procese.
  3. Skatinti socialinių darbuotojų ir kitų specialistų aktyvų bendradarbiavimą siekiant socialinių problemų sprendimo.
  4. Kartu su akademine bendruomene kurti socialinio darbo žinias ir jas taikyti praktikoje.
  5. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
  6. Skatinti pasikeitimą žiniomis, metodinės pagalbos sklaidą tarp įstaigų.
  7. Atstovauti socialinio darbo praktikus politikos lauke bei žiniasklaidoje.
  8. Formuoti socialinio darbo profesijos ir socialinio darbuotojo kaip profesionalo įvaizdį visuomenėje.

Nutarta veiklos krypčių ir įgyvendinimo priemonių projektą pateikti LSDA skyriams aptarimui ir pasiūlymų teikimui. Veiklos priemonių plano projektas skyriams bus išsiųstas iki liepos 1 d. Pasiūlymus planui bus galima teikti iki š.m. rugsėjo 6 d.

Pateikiame kelias plano įgyvendinimo priemones:

Atnaujinti interneto svetainę įdiegiant el. parduotuvę, registraciją į mokymus, blog‘ą (būtų publikuojami praktikų straipsniai), LSDA narių zonos interneto svetainėje sukūrimas (su prisijungimu|); Sukurti naują LSDA logotipą; Bendras LSDA narių sąskrydis gamtoje; Parengti socialinio darbo kokybės gaires; Rubrika spaudoje (nacionalinėje ir vietinėje spaudoje), pvz. „socialinis darbas šiandien“; Naujienlaiškis LSDA nariams (1 kartą per ketvirtį parengti ne mažiau kaip 3-4 psl. užsienio straipsnių apžvalgą socialinio darbo temomis); Kvalifikacijos tobulinimo renginiai užsienyje; Vidiniai mokymai asociacijos nariams; Užsienio partnerių paieška ir t.t. 

Kviečiame visus LSDA narius aktyviai teikti pasiūlymus dėl mūsų asociacijos veiklos tobulinimo.

Pagarbiai

Jūratė Tamašauskienė

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė

 

*

LSDA kreipimasis į Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijas 

*

PRANEŠIMAS LSDA NARIAMS

Dėl LSDA tarybos narių 2019 m. kovo 21 d. susitikimo su SADM ministru Linu Kukuraičiu

2019-03-26

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija praneša apie tradicinį, šiais metais jau trečiąjį, kovo 2 - ąją dieną įvykusį LSDA tarybos narių susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.

Susitikimo metu buvo aptarta tolimesnė socialinio darbo srities specialistų darbo užmokesčio didinimo galimybė. Ministras informavo, kad šiuo metu Vyriausybėje sudaryta darbo grupė dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio raidos gairių nustatymo iki 2025 m. Siūloma socialinio darbo srities darbuotojams iki 2025 m. darbo užmokestį  padidinti iki 100 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, socialiniams darbuotojams – iki 120 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.  Šiuo metu SADM renka ir analizuoja  duomenis iš visų Lietuvos Respublikos savivaldybių  apie socialinei paramai skirtas, tačiau nepanaudotas lėšas, siekiant išsiaiškinti, kokia dalis iš šių lėšų yra skiriama socialinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Taip pat LSDA taryba buvo informuota, kad vyksta atnaujintos sudėties Lietuvos socialinio darbo tarybos įteisinimo procesas. Atsinaujinusi Socialinio darbo taryba imsis nagrinėti ir LSDA parengtą ir SADM svarstyti pateiktą kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos tvarkos aprašo projektą, kurio vykdymo ir kontrolės funkciją galėtų vykdyti LSDA.

LSDA tarybos nariai ministrą informavo apie iškilusias socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos procesų problemas. Kai kuriose savivaldybėse socialiniams darbuotojams nesudaromos sąlygos tinkamai, o kai kuriais atvejais net trukdoma atestuotis, tobulinti kvalifikaciją. Su Ministru aptarta būtinybė paraginti savivaldybių administracijas kontroliuoti šiuos procesus ir užtikrinti, kad įstaigų vadovai  sudarytų tinkamas sąlygas socialiniams darbuotojams tobulinti kvalifikaciją ir dalyvauti atestacijos procesuose.

Buvo aptartos socialinio darbuotojo veiklos problemos bendruomenėse: deja, šiuo metu, socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomenėje, funkcijos ir veikla darbui su žmogumi, siekiant sėkmingos intervencijos plano, nėra prioritetinės. Prioritetinėmis funkcijomis tampa administracinės funkcijos (parama maisto produktais ir kt. socialinės paramos administravimas). Arčiausiai žmogaus lieka lankomosios priežiūros darbuotojas, kuris, dirbdamas vienas, nėra pajėgus pasiekti pokyčio ar pozityvaus rezultato. LSDA taryba ministrą informavo, kad regioninėse savivaldybės labai trūksta paslaugų infrastruktūros (ilgalaikio apgyvendinimo paslaugų, nakvynės namų, priklausomybių centrų, atvejo vadybininkų, jaunimo specialistų, priklausomybių konsultantų). Minėtos problemos apsunkina efektyvų socialinių paslaugų teikimą, todėl socialiniai darbuotojais, neturėdami įrankių yra nepajėgūs atlikti savalaikės intervencijos.

LSDA taryba dar kartą priminė ministrui apie teisės aktų, reglamentuojančių socialinių darbuotojų socialines garantijas, profesinės atsakomybės ribas, saugumą nebuvimą. Taip pat Ministras buvo informuotas apie Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įgyvendinimo problematiką socialinio darbo aplinkoje. Įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms, stipriai sutriko socialinių darbuotojų informavimo ir tarpininkavimo paslaugų teikimas. Ministro patarėja Guoda Vaičekauskaitė paaiškino, kad, atlikus minėtų problemų analizę, paaiškėjo, jog dažnais atvejais socialiniai darbuotojai netinkamu būdu prašo informacijos iš įvairių institucijų arba prašoma perteklinė informacija. SADM įsipareigojo užtikrinti specialių formų parengimą, kurių pagalba socialiniai darbuotojai  galės išgryninti ir teisingai suformuluoti klausimus. Pažymėtina, kad Socialinių paslaugų  įstatymo 20 str. 4 dalis numato, kad „Socialinis darbuotojas socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle ar teistumu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu”.

Siekiant užtikrinti nuolatinį SADM ir LSDA dialogą nutarta sekantį susitikimą surengti 2019 metų rugsėjo mėnesį. Tikimės, kad nuolatinis LSDA bendradarbiavimas su socialinės politikos formuotojais sudarys galimybes pasiekti pozityvių pokyčių socialinių darbuotojų profesinės veiklos srityse.

 

Daugiau informacijos:

Jūratė Tamašauskienė

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė

 

***

Kreipimasis į Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos narius

 Mieli socialiniai darbuotojai, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) nariai,  

 2018 metų birželio mėnesį naujai išrinkta LSDA taryba (Taryba) jau beveik baigia pirmuosius savo veiklos metus ir ruošiasi metiniam 2019 metų renginiui – suvažiavimui. Per pirmuosius 9 savo veiklos mėnesius Taryba nuveikė nemažai darbų ir pasiekė realių rezultatų, kuriuos šiame rašte trumpai pristatysime:

  1. Taryba 2 kartus susitiko su SADM ministru Linu Kukuraičiu. Susitikimų metu aiškiai išsakėme socialinio darbuotojo profesijos problemas: žemas profesijos įvaizdis, chaotiška kvalifikacijos tobulinimo sistema, socialinio darbo biurokratizavimas, saugumas socialiniame darbe ir kt. Su Ministru susitarta reguliariai susitikinėti 1 kartą per ketvirtį. Taryba ruošiasi kovo 19 d. susitikimui.
  2. Tarybos narių darbo grupė parengė naują socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo modelio bei aprašo projektą, siekiant užtikrinti reguliarų, kokybišką, paremtą savireguliacija kvalifikacijos tobulinimą bei aiškų šios sistemos finansavimo mechanizmą. Projekto gaires pateikėme SADM tolimesnėms diskusijoms.
  3. Du kartus Taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl nepateisinančiai mažo socialinių darbuotojų darbo užmokesčio. Tarybos atstovai 2 kartus dalyvavo Komiteto posėdžiuose ir aktyviai reiškė argumentus dėl darbo užmokesčio didinimo. Aktyviai bendravo su žiniasklaida. To rezultatas – 2019 metais Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme atsiradusi nuostata apie socialinių darbuotojų, turinčių kvalifikacines kategorijas, darbo užmokesčio didinimą. Taip pat, 2020 metais Vyriausybės atstovai deklaruoja, kad SD darbo užmokestis turi didėti dar 15 proc., kas taip pat nėra pakankama.  
  4. 2018 m. Socialinio darbuotojo dienos proga  Taryba suorganizavo akcijas „Pasveikink ministrą“ bei „Gyvoji saulėgrąža". Šios akcijos susilaukė visų didžiausių televizijų bei portalų dėmesio, turėjome galimybę atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį į socialinio darbuotojo profesijos skaudulius mūsų šalyje. Tikime, kad mūsų akcijos prisidėjo prie to, kad viešoje erdvėje, analizuojant viešojo sektoriaus atlyginimus, beveik visada diskutuojama ir apie socialinių darbuotojų atlyginimų situaciją.  
  5. Išreiškėme viešą palaikymą vieniems iš aktyviausiai veikiančių Lietuvoje, Klaipėdos miesto socialiniams darbuotojams dėl nepateisinamai mažų atlyginimų.
  6. Aktyviai rengiamės Viešojo sektoriaus iniciatyvinės grupės organizuojamai viešai diskusijai su svarbiausiais kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Kviesime Jus teikti klausimus kandidatams.
  7. Atlikome ir kitus darbus, kuriuos pristatysime suvažiavimo metu.

Taryba turi nemažai idėjų ir planų dėl LSDA ateities, kuriuos ketina išsamiai apsvarstyti kartu su LSDA skyrių pirmininkais. Susitikimo metu aptarsime teisės aktų, užtikrinančių socialinio darbuotojo socialines garantijas bei atsakomybių ribas, parengimo galimybes (šiuo klausimu aktyviai dirbame kartu su Seimo nariais bei Lietuvos savivaldybių asociacija), mokymų LSDA nariams įgyvendinimo galimybes, profesijos prestižo gerinimo galimybes, profesinio ženklo įsteigimo, geriausio socialinio darbuotojo – LSDA nario konkurso organizavimo galimybes ir pan. Tačiau visiems šiems darbams reikia nemažų išteklių, tiek žmogiškųjų (visi Tarybos nariai dirba neatlygintinai), tiek finansinių.

Norime ir siekiame užsibrėžto tikslo, kad kiekvienas LSDA narys realiai pajustų LSDA narystės naudą. Nuoširdžiai tikime, kad 2018 m. LSDA suvažiavimo metu patvirtintas 12 eurų nario mokesčio dydis yra ir bus pateisintas realiais rezultatais, gerinančiais mūsų profesijos įvaizdį ir gerovę.

Kviečiame visus LSDA narius sumokėti nario mokestį už 2019 metus.

Pagarbiai

LSDA tarybos vardu

Prezidentė                                           Jūratė Tamašauskienė

***

2019 m. kovo 19 d. paminėsime Pasaulinę socialinio darbo dieną.

Šiemet jos tema - „Žmogaus santykių svarbos didinimas“.

Tai diena, kai socialiniai darbuotojai visame pasaulyje kartu švenčia profesijos pasiekimus ir perteikia teminę žinią savo bendruomenėms, darbdaviams ir vyriausybėms, kad padidintų informuotumą apie socialinio darbo indėlį ir tolesnių veiksmų poreikį.

Pasaulinė socialinio darbo diena 2019

Daugiau informacijos: https://www.ifsw.org/social-work-action/world-social-work-day/world-social-work-day-2019/

***

Interviu su socialine darbuotoja Angele Suchoviene

Interviu

1.     Savo darbu pelnėte geriausio Vilniaus socialinio darbuotojo vardą. Kiek jau metų tuo užsiimate ir kokius pagrindinius savo darbus išskirtumėte? BĮ Vilniaus miesto nakvynės namuose vyresniąją socialine darbuotoja, vėliau – socialinio darbo organizatore dirbu nuo 2005 metų. Tai yra didžiausia municipalinė tokio tipo paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, veikianti jau nuo 1993 metų ir gebanti suvaldyti didelius benamystę išgyvenančių asmenų srautus Vilniuje bei užtikrinti jų išlikimą. Įstaigoje dirba 75 darbuotojai, kurie įgalina atskirtį patiriančius žmones, siekia paslaugų gavėjų situacijos pokyčio, veiksmingo problemų sprendimo, bendravimo įgūdžių atstatymo. pilietiškumo identiteto atkūrimo. Tikrai džiaugiuosi „Geriausio 2018 metų Vilniaus socialinio darbuotojo“ nominacija. Buvo netikėta ir jautru, kai sekančią dieną kolektyvas laukė su nuostabia gėlių puokšte ir tortu, o įstaigos vadovo pasveikinimo žinutę laikau iki šiol. Tačiau reikia pripažinti, kad tai yra bendras apdovanojimas visiems įstaigos darbuotojams, nes socialiniame darbe „vienas lauke - ne karys“, visi darbai yra atliekami kolektyviai, palaikant vienas kitą ir pasiskirstant darbus. Įstaigoje  organizuojamos inovatyvios veiklos, kurių įgyvendinimui reikia ir įstaigos vadovo palaikymo, ir socialinių darbuotojų profesionalumo, ir socialinių darbuotojų padėjėjų   aktyvumo, jaunesniųjų socialinių darbuotojų įsijungimo, slaugytojų patirties. Tai absoliučiai komandinis darbas, juk ir žodis „socialinis“ reiškia „visuomeninis, susijęs su visuomeniniu gyvenimu“. Kasmet ieškome inovatyvių veiklos sprendimų. Šiais metais išskirčiau organizuotus edukacinius užsiėmimus Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmuose. Buvo vykdomas projektas „Atviri atminties namai: muziejinė edukacija suaugusiųjų holistiniam ugdymui sprendžiant benamystės problemas“, kurio metu benamystę patiriantys žmonės, palydimi socialinių darbuotojų, galėjo nemokamai lankytis muziejaus ekspozicijose ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kartu su muziejaus vyresn. gidu Gediminas Gendrėnu ir edukacijos koordinatore Vida Kauniene. Bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis ir įstaigomis dėka, galėjome pakviesti paslaugų gavėjus apsilankyti Televizijos bokšte, kur „Telecentro“ komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas pravedė ekskursiją, Operos ir baleto teatre pasiklausyti Dž. Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“, apsilankyti muziejuose, kino teatre „Skalvija“, o Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro plataus profilio kirpėjo specialybės studentės kirpo paslaugų gavėjus nemokamai. Taip pat išskirčiau iniciatyvą dalyvauti akcijoje „Padovanok suknelę“, kurios metu galima padėti moterims pasipuošti ir, artėjant didžiosioms metų šventėms, suteikti joms pasitikėjimo ir vilties, suteikti galimybę pasinaudoti visažisčių ir stilisčių paslaugomis. Akcijos sumanytoja ir puoselėtoja - Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė, ir pati nekartą lankėsi nakvynės namuose, bendravo su čia gyvenančiais žmonėmis.

2.     Kaip prasidėjo jūsų profesinis kelias? Kodėl pasirinkote ir kas įdomiausia darbe? Esu baigusi Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą, kuriame studijavau buhalterinę apskaitą ir ūkinės veiklos analizę. 10 metų dirbau Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo-konstravimo biure inžiniere - programuotoja. Laisvalaikiu ėmiau savanoriauti vienoje iš NVO, taip susipažinau  su socialiniu darbu. Įstojau į Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, kur įgijau socialinio darbo vadybos/politikos specializacijos magistro kvalifikaciją.  Esu dėkinga dėstytojams dr. M. Rubaževičienei, prof. R. Lazutkai, prof. A. Bagdonui, prof. B. Gruževskiui, doc. A. Čepėnaitei, dr. L. Žalimienei ir daugeliui kitų. Ir mūsų šauniajai grupei, kurios seniūnas buvo br. kunigas Astijus Kungys. Pradžioje dirbau NVO sektoriuje, buvau asociacijos „Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija“ (LIAPO)  vadovė. Organizacija socialinių programų pagalba prisidėjo prie visuomenės saugumo, inicijavo ir pirmą kartą Lietuvoje įkalinimo įstaigoje vykdė projektą, kurio metu buvo panaudota šunų kalėjimuose idėja. Sukūrėme socialinės reklamos filmą „Antrasis šansas“ apie tai, kaip šunų pagalba padėti žmogui su negalia gyventi savarankiškesnį gyvenimą, tuo pačiu padedant asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, sudarant jiems galimybę lengviau reintegruotis į visuomenę. Taip pat išleidome knygas „Žalos atlyginimo link“, „Atkuriamasis teisingumas“, „Bausmė ir socialinis teisingumas“. Jas išleisti padėjo   tuometinis LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Vilniaus skyrius, UAB „Ekskomisarų biuras“, Baltijos-Amerikos partnerystės programa. Vienos iš knygų pagrindą sudarė žymios norvegų socialinės darbuotojos Anne Marit Thorsrud kalinių laiškų antologija. Autorė buvo atvykusi ir į Vilniuje surengtą konferenciją, kuri vyko LR Seime. Organizacijoje studijų praktikas atliko socialinio darbo, psichologijos, teisės specialybės studentai. Šiuo metu jie darbuojasi įvairiose srityse, apie juos visus yra išlikę patys šilčiausi atsiminimai. Socialiniame darbe svarbu yra bendradarbiavimas ir partnerystė, todėl noriu paminėti psichologę Virginiją Klimukienę, advokatę Diana Gumbrevičiūtę, kalėjimų sistemos pareigūnus Saulių Rajunčių, Česlovą Jocių, filosofą Algirdą Davidavičių, kurių pagalba, įgyvendinant projektus, buvo labai reikšminga. Svarbią vietą užėmė kvalifikacijos kėlimas ir gerosios patirties sklaida Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Švedijoje, taip pat socialinio darbo svarbos viešinimas televizijos ir radijo laidose. Man socialinis darbas yra patrauklus tuo, kad yra pakankamai erdvės kūrybiškumui. Kviečiu visus energingus žmones studijuoti socialinį darbą bei savo kūrybiškumu, žiniomis bei gebėjimu analizuoti ir  spręsti  socialines problemas prisidėti prie Gerovės valstybės kūrimo. 

3.     Kaip atrodo jūsų įprasta darbo diena? Kas sunkiausia jūsų darbe? Įprasta diena prasideda nuo „aptarimų penkiaminutės“, į kurią susirenka visas kolektyvas. Aptariame praėjusios paros įvykius, pasiruošiame kasdienių veiklų vykdymui, palinkime vienas kitam sėkmės, nusišypsome. Kiekviena diena atneša naujų iššūkių, kurių negali nei numatyti, nei susiplanuoti. Kasdieną kaip „Tėve mūsų“ pasikartoju esmines C. Roger laikysenas: empatiją, akceptavimą ir kongruenciją, kas reiškia „aš įsijautusi klausau, priimu Tave besąlygiškai, aš būnu savimi, būnu nuoseklia“. Socialiniai darbuotojai taiko „dvigubą mandatą“: kontrolę ir palaikymą. Vaizdžiai tariant, vienu metu esi ir policininkas, ir kunigas. Išklausai, palaikai, paskatini, pagiri, tuo pačiu ir pareikalauji, taikai drausminančias priemones. Sunku būna dirbti tuomet, kai paslaugų gavėjas ateina su išankstine nuostata, kad jam niekas padėti negali. Pasitaiko atvejų, kai paslaugų gavėjas būna agresyvus, naudoja  psichologinį smurtą, grasina. Yra situacijų, kuriose socialinis darbuotojas mažai kuo gali padėti, kaip pavyzdžiui, sunku motyvuoti klientą, kad jis legaliai įsidarbintių, jeigu jis turi didelių įsiskolinimų. Nuo minimalios algos jam gali būti išskaitytos nemenkos  sumos. Tai skatina dirbti nelegaliai. Mūsų įstaigos direktorius Edvardas Jablonskis šiemet buvo susitikęs su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininke, antstole Inga Karaliene. Susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, skatinančios socialinio darbo veiklą ir išryškinančios socialinių darbuotojų kaip tarpininkų poziciją.  

4.     Papasakokite apie nakvynės namų gyvenimą. Kokių žmonių čia galima pamatyti?

Kurie gyventojai kelia daugiausia sunkumų? Ar čia apsilanko keliautojų? Ar visus priimate, kuriam laikui? Kur jie keliauja po to? Kelias į benamystę gali būti sąlygotas įvairių aplinkybių. Tai ir įvairios ligos, skurdas, priklausomybės, nutrūkę socialiniai ryšiai, įgūdžių stoka, įsiskolinimai. Tuomet  žmogaus gyvenime gali kilti įtampa ir nesaugumas. Skurdas ir benamystė nėra proginė gėlių puokštė, kurią norisi pasistatyti ant stalo, kad ją pamatytų aplinkiniai. „Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos“ sako patarlė. Įvairiais laikotarpiais nakvynės namuose yra gyvenę žmonės, kurie  atėjo praradę viską, nors buvo pasiekę didelių pasiekimų įvairiausiose profesinėse srityse. Daugelio iš jų jau nebėra gyvųjų tarpe. Ir daugelis iš jų vylėsi grįžti atgal į sociumą. Tačiau yra gyvenę ir tokių, kurie turėjo grėsmingą  nesėkmių istoriją, tačiau įtikėjo savo gebėjimais, stengėsi, siekė ir, palyginti nesunkiai, jiems pavyko grįžti į visuomenę jau kitokiais, vedinais naujų tikslų. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su atskirtį patiriančiais asmenimis, nesužino visų sėkmės istorijų, kita vertus, to ir nereikia. Juk tą etapą, kuomet naudojosi socialinės priežiūros paslaugomis, daugelis siekia pamiršti. O mes, darbuotojai, linkime Jiems sėkmės ir šilumos: patiems jas skleisti ir iš artimųjų pasisemti. Tiems, kurie sugrįžta vėl ir vėl, galioja taisyklė – apgyvendinimas yra laikinas, o numatytas pusės metų terminas yra optimalus laikas išspręsti iškilusias problemas. Esant poreikiui, terminas gali būti pratęstas. Išvykstama įvairiai – vieni yra  apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose arba suteikiamos ilgalaikės slaugos, apsaugoto būsto paslaugos, kiti - gauna socialinius butus arba  išsinuomoja juos privačiame sektoriuje. Sėkmės atvejais gyventojai įstengia atkurti santykius su buvusia šeima ar sukuria naujus. Mes dažnai prisimename šaunius jaunus žmones, kurie, susipažinę gyvendami nakvynės namuose, sukūrė šeimą, atkūrė santykius su savo vaikais, artimaisiais, įsidarbino, vėliau išvyko iš mūsų. Šiuo metu Jie sėkmingai įsikūrę užsienyje. Ir mes Jiems linkime geriausios kloties.

 5.     Žmones čia ne tik apgyvendinate, bet ir vykdote įvairias programas. Kas apima socialinės priežiūros paslaugas? Ar noriai įsitraukia nakvynės namų gyventojai? Socialinės priežiūros paslaugos tai – specialiųjų paslaugų dalis. Nakvynės namuose yra teikiamos apgyvendinimo ir laikino apnakvindinimo paslaugos, kurių sudėtinės dalys yra informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir eilė kitų paslaugų, reikalingų asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį. Konkrečiam asmeniui gali būti skiriama skirtinga paslaugų sudėtis, tačiau turi būti teikiamos ne mažiau kaip 3 paslaugos. Nakvynės namų gyventojai į įvairiausias programas įsitraukia noriai. Vėl ir vėl norisi prisiminti šiemet, prieš Vėlines vykusį užmirštų kapų tvarkymą. Lietingą ir šaltą rytą guminiais batais apsiavę, gobtuvais  ir pirštinėmis prisidengę nuo šaižaus vėjo, nakvynės namų gyventojai kartu su socialinėmis darbuotojomis vyko tvarkyti apleistų kapų istorinėse Rasų kapinėse. Padirbėję ir sugrėbę lapus nuo jau užmirštų kapų, gyventojai uždegė žvakutes. Jautru ir prasminga. Todėl niekam nekilo abejonių kuriuos gyventojus pakviesti į „Telecentro“ padovanotą ekskursiją į Televizijos bokštą. Juk vietų skaičius buvo ribotas. Talkininkai tą ekskursiją tikrai užsidirbo. Papasakojau tik vieną iš daugybės veiklų, kuriomis gali būti atkuriama darbo, kaip vertybės, sąvoka. Socialinis darbas yra subtilus ir daugiaplanis. Yra gyventojų, kurie nenori įsitraukti į bendras veiklas. Tai yra jų teisė. Tokie gyventojai daugiau vertina individualius užsiėmimus.  

6.     Ar neatgraso toks darbas su benamiais dėl higienos sąlygų? Ačiū už klausimą. Tikrai svarbu apie tai kalbėti. Benamystė yra ekstremali socialinė atskirtis, todėl yra itin svarbu į ją žvelgti per problemų sprendimo galimybes, stengtis nestigmatizuoti gyvenamosios vietos neturinčių asmenų  ir  nesukurti asocijuotos stigmos, kuomet net ir darbuotojai, dirbantys su benamiais, yra priskiriami prie stigmatizuotų grupės. Juk neklausiama pas gydytoją, ar jo neatgraso nuo darbo abscesas ar skrandžio motorikos sutrikimas. Paslaugų gavėjų higieninio elgesio įpročiai nėra paliekami savieigai. Buitinių ir asmeninės higienos paslaugų organizavimas vyksta nuosekliai, procese dalyvauja soc. darbuotojų padėjėjai ir slaugytojai.  

7.     Čia tikriausiai dažnai pasitaiko apsvaigusių nuo alkoholio ir narkotikų. Ar patiems socialiniams darbuotojams nekyla pavojus? Kaip susitvarkote su tokiais asmenimis? Benamystę išgyvenančių asmenų tarpe tikrai yra daug asmenų, kurie serga priklausomybių ligomis. Tokiais atvejais socialiniai darbuotojai, taiko savo darbe  motyvacinį interviu, laikosi metodinių rekomendacijų dirbantiems socialinį darbą, motyvuoja klientus kreiptis į Priklausomybės ligų centrą, mokosi  priklausomybių konsultantų rengimo kursuose, kurie šiuo metu yra vykdomi pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Elgsenos ir kalbėsenos (verbalinės ir neverbalinės), kaip atpažinti klientą, gerbti jį bei apsaugoti save – šito yra mokomasi studijuojant socialinį darbą universitetuose, kolegijose. Dirbantieji nuolatos kelia kvalifikacijas kursuose, seminaruose, mokymuose, apie tai kalbame kasdienėse darbinėse  intervizijose. Kita vertus, įstaigoje yra ir drausminimo priemonės, tokios kaip pašalinimas iš nakvynės namų, jeigu paslaugų gavėjas nesilaiko Vidaus tvarkos taisyklių. Esame Vilniaus miesto savivaldybės reguliavimo sričiai priklausanti įstaiga, tvarkos taisyklės šiuo klausimu yra aiškiai apibrėžtos ir nekvestionuojamos: apsvaigę asmenys į nakvynės namus nėra įleidžiami. Tam tikslui yra įstaigos filialas „Sala“, į kurį gali būti išvežti apsvaigę ir agresyvūs paslaugų gavėjai. Sveikinčiau  galimybę  jeigu socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai, dirbantys su rizikos grupės asmenimis, būtų draudžiami nuo traumų pagal pareigybių sąrašą.  

8.     Ar patiems socialiniams darbuotojams neprireikia psichologinės ar kitokios pagalbos? Psichologinės pagalbos, profesinių supervizijų tikrai reikia, nes su perdegimo sindromu susitvarkyti nėra paprasta. Dirbant su rizikos grupės asmenimis labai svarbus yra ir kolegų, įstaigos vadovo palaikymas.  Tai yra didelė jėga ir atgaiva. Kiekvieną dieną mokausi iš savo šauniųjų kolegų: darbštumo, santarvės, geranoriškumo, kūrybiškumo, jumoro jausmo, atjautos, rūpestingumo, atsakomybės, palaikymo. Įstaigoje yra sukurta optimali valdymo struktūra, o įstaigos vadovybė vykdo motyvacines priemones ir sudaro sąlygas darbuotojams sklandžiai teikti socialines paslaugas.

9.     Tikriausiai žmonės ne dėl atlyginimo ryžtasi imtis tokio darbo. Kas juos motyvuoja? Dėl ko jie renkasi šią specialybę? Tai sudėtingas ir daugiaplanis klausimas. Pritariu sakraliam palyginimui, kad ne mes - darbą, o darbas mus pasirenka. Vis „pagaunu“ save mintyse, kad tampu panaši į savo dėdę, mamytės brolį, Adolfą Matačiūną, visą gyvenimą dirbusį mokytoju tuometinėje Čiobiškio nepilnamečių kolonijoje. Tuomet socialinio darbuotojo profesijos nebuvo, todėl mokytojai ne tik mokė, bet ir ugdė socialinius įgūdžius vaikų, turinčių probleminį elgesį. Pamenu dėdės pasakojimus ir aplinkinių nuostabą, „kaip gi jis gali ten dirbti“. Vėliau, kai aš pati ėmiau dirbti socialinį darbą su rizikos grupės asmenimis įkalinimo įstaigoje, nakvynės namuose, taip pat girdėjau panašius nuogąstavimus.

Interviu 

10.  Kokie yra didžiausi socialinio darbuotojo iššūkiai? Didžiausias iššūkis  yra susidurti su nemotyvuotais klientais. Tuomet susiduriu su išbandymu tapti neprofesionalia ir pačiai atlikti už klientą tai, ko jis nenori daryti. Prisipažįstu, kad „esu kalta, esu kalta, esu labai kalta“, nes kartais aš taip ir padarau.  

11.  Kaip vertinate bendrą socialinių darbuotojų situaciją Lietuvoje? Ar pastarieji įvykiai labai veikai darbuotojus? Socialiniai darbuotojai yra kantrūs ir atsparūs negatyviems įvykiams, vykstantiems aplinkui. Nes mūsų darbo procese viena iš pozicijų, vaizdžiai tariant, yra „sutaikyti abejingąjį su arogantiškuoju“. Dialogas ir pakantumas atneša nenuginčijamą naudą ir garbę visoms „fronto“ pusėms. Santarvės mūsų namams! Nesvarbu, kur tie namai bebūtų.  

 

*

Dėl skleidžiamos neteisingos informacijos apie socialinių darbuotojų vaidmenį vaiko iš šeimos paėmimo procese

Informacinis pranešimas žiniasklaidai

*

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) dėkoja visiems dalyvavusiems akcijose "Pasveikink ministrą" ir "Gyvoji saulėgrąža". Akcijos pavyko - šiandieninė socialinių darbuotojų situacija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje. Visuomenei ir savo profesinei bendruomenei įrodėme, kad galime susitelkti. LSDA yra atvira visoms naujos idėjoms ir pasiūlymams, siekiant socialinių darbuotojų profesinės gerovės. Kviečiame prisijungti.

Jūratė Tamašauskienė

LSDA prezidentė

LSDA saulėgrąža

***

Visus kviečiame aktyviai dalyvauti LSDA organizuojamoje akcijoje „Pasveikink ministrą“

Pasveikink ministrą

***

Rugsėjo 18 d. Vilniuje vyko Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos tarybos posėdis. Taryba patvirtino du LSDA prezidento pavaduotojus (viceprezidentus) - Saulių Liekį ir Neringą Žalėnę. Posėdžio metu aptartos LSDA 2018-2022 metų veiklos kryptys ir prioritetai, sudarytas 2018-2019 metų veiklos planas.

14 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje asociacijos tarybos nariai susitiko su ministru Linu Kukuraičiu. Ministerijoje aptarti LSDA nariams aktualūs klausimai: socialinio darbuotojo įvaizdžio visuomenėje formavimas, socialinio darbuotojo, kaip profesionalo stiprinimas – įgalinimas, kompetencijų tobulinimo bei atestacijos perspektyvos, darbo krūvio, saugumo darbe, darbo užmokesčio klausimai.

***

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos renesansas

 

Birželio 4 d. Vilniaus rotušėje Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) skyrių deleguoti nariai rinkosi į suvažiavimą tema „Socialinis darbuotojas rytojaus perspektyvoje“.

Suvažiavimo dalyvių pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras, pabrėždamas socialinio darbo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, patikino, kad ministerija nuolat analizuoja socialinio darbuotojo darbo sąlygas. Dar šiais metais turėtų būti patvirtintas Socialinio darbuotojo saugių darbo sąlygų aprašas, nuo kitų metų darbo užmokestis socialiniams darbuotojams, kuriems jis finansuojamas iš valstybės biudžeto,  turėtų kasmet didėti po 15 procentų. Ministras asociacijai palinkėjo išrinkti vadovą ir tarybą, kurios branduolį sudarytų socialiniai darbuotojai profesionalai, tiesiogiai veikiantys socialinio darbo lauke. L. Kukuraitis trims LSDA nariams įteikė padėkos raštus. 

Suvažiavimo dalyvius sveikino ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, Seimo narė Aušrinė Norkienė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūte. Ypatingi suvažiavimo svečiai ir asociacijos parneriai Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė ir Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų atstovas Antanas Kairys pabrėžė viešųjų paslaugų sektoriaus vienijimosi svarbą, siekiant viešųjų finansų skaidrumo bei teisingo paskirstymo. Delegatai klausėsi socialinio darbo mokslininkų ir praktikų pranešimų apie socialinio darbuotojo profesijos raidą, realijas, socialinio darbo inovacijas ir ateities kompetencijų dinamiką.

Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta LSDA veikos ataskaitai, prezidento ir tarybos rinkimams. Laikinai LSDA prezidento pareigas einanti Jūratė Tamašauskienė suvažiavimo delegatams pateikė LSDA tarybos 2015–2018 metų ataskaitą. J. Tamašauskienė pasidžiaugė, kad per šią kadenciją asociacija pagausėjo 300 narių, buvo atkurti arba naujai įkurti 6 skyriai. Pranešėja pažymėjo, kad su tarybos ataskaita visi LSDA nariai turės galimybę susipažinti asociacijos interneto svetainėje www.lsda.lt. J. Tamašauskienė būsimam asociacijos prezidentui ir tarybai palinkėjo keleto dalykų: LSDA skyrių sustiprėjimo, gausėjimo, siekiant jungti visuose sektoriuose dirbančius socialinius darbuotojus; atrasti tokių veiklos priemonių, kurios sudarytų galimybes LSDA narystės naudą pajausti kiekvienam LSDA nariui; įgyvendinti socialinio darbuotojo profesijos įvaizdžio gerinimo priemones; tarybos narių susiklausymo, komandinio darbo dvasios, aiškaus funkcijų pasiskirstymo ir jų vykdymo.

Delegatai pritarė LSDA veiklos, finansinei bei etikos ataskaitoms. Suvažiavimo metu buvo balsuota ir už keletą asociacijos įstatų pakeitimų. Vienas svarbesnių – LSDA nario mokesčio pakeitimas: nustatytas 1 euro mėnesinis arba 12 eurų metinis nario mokestis, o stojamasis – 1 euras. Šis pakeitimas buvo pasiūlytas asociacijos skyrių pirmininkų susirinkime, atsižvelgus į tai, kad, siekiant visaverčiai organizuoti asociacijos veiklą, rengti projektus, renginius bei atstovauti LSDA nariams, būtinos papildomos laiko, administravimo bei kitokio pobūdžio sąnaudos. Dabartiniai asociacijos finansiniai ištekliai, paremti 5 eurų per metus nario mokesčiu, neužtikrina visavertės organizacijos veiklos. Tikimės, kad LSDA nariai supras, kodėl didėja nario mokestis, o naujai išrinkta taryba jį deramai pateisins.

Paskutinėje suvažiavimo dalyje vyko LSDA prezidento ir tarybos narių rinkimai. Savaitę prieš suvažiavimą visi asociacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su iš anksto iškeltų delegatų anketomis, todėl kandidatų prisistatymas ir balsavimas vyko sklandžiai. LSDA prezidente iš dviejų kandidatų buvo išrinkta Jūratė Tamašauskienė. Iš 17 kandidatų buvo išrinkta 13 LSDA tarybos narių. Jais tapo: Jūratė Tamašauskienė (LSDA prezidentė) – dienos centro „Šviesa“ direktorė, Ieva Adomaitytė-Subačienė – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, Aurelija Bilvinienė – Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, Alma Buginytė – Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Socialinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skyriaus vedėja, Jūratė Čečetienė – Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorė, Klaudija Doganaitė – Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų užimtumo specialistė, Vytautas Gogaitis – Dotnuvos slaugos namų direktorius, Jolanta Kalinauskienė – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos specialistė socialiniam darbui, Saulius Liekis – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas, Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas, Jolanta Navickienė – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja, Edmundas Vaitiekus – Anykščių socialinės globos namų filialo vadovas, Eglė Valauskienė – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos socialinė darbuotoja-administratorė, Neringa Žalėnė – Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namų ir Trumpalaikės globos centro padalinio vedėja. Nuoširdžiai linkime naujai tarybai kūrybiškumo, susiklausymo, komandinio darbo dvasios ir reikšmingų darbų dėl socialinio darbuotojo profesinės gerovės.

Suvažiavimo pabaigoje buvo įteiktos padėkos 2015–2018 metų LSDA taryboje dirbusiems nariams ir naujai įsteigtų skyrių pirmininkams.

Jūratė Tamašauskienė

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė

***

 

LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ASOCIACIJOS SUVAŽIAVIMAS

„SOCIALINIS  DARBUOTOJAS RYTOJAUS PERSPEKTYVOJE “

2018 m. birželio 4 d.

Vilniaus rotušė

Didžioji g. 31, Vilnius

 

 SUVAŽIAVIMO DARBOTVARKĖ

Laikas

Programa

9.30 – 10.15

Delegatų ir svečių registracija.

10.15 – 10.30

Suvažiavimo atidarymas. Svečių sveikinimai

 

10.30 – 10.50

Socialinio darbo profesijos raida Lietuvoje.

Prof. dr. Laimutė Žalimienė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas

10.50 – 11.20

Socialinio darbo taryba: dialogo link.

Dr. Ramunė Jurkuvienė, Socialinio darbo tarybos prie SADM pirmininkė

11.20 – 11.40

Socialinės inovacijos – nauja galimybė socialinio darbo profesijos prestižui.  

Ieva Adomaitytė - Subačienė , Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, LSDA narė

11.40 – 12.00

Rytojaus socialinio darbuotojo kompetencijos: ar kokybės sistemos kelia naujus reikalavimus.

Natalja Markovskaja, Europos socialinių paslaugų kokybės sistemos EQUASS vietinio licencijavimo centro koordinatorė, LSDA narė

12.00 – 12. 45

Pietūs

12.45 – 13.00

Suvažiavimo pirmininkų, sekretoriato, balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. Darbotvarkės tvirtinimas. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimas.

13.00 – 13.15

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos veiklos 2015–2018 m. ataskaita.

L.e. LSDA prezidento pareigas Jūratė Tamašauskienė

13.15 – 13.25

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos 2017 m. finansinė ataskaita.

LSDA viceprezidentas Edmundas Vaitiekus

13.25 – 13.40

Įstatų ir nario mokesčio pakeitimų pristatymas, aptarimas, tvirtinimas.

13.40 – 14.30

LSDA prezidento, LSDA Tarybos rinkimai.

14.30 – 14.45

Suvažiavimo rezoliucijos pristatymas.

 

14.45 – 15.00

Padėkos.

Šventinė taurė

***

 

Gerb. LSDA skyrių pirmininkai,

 Kviečiu Jus į LSDA skyrių pirmininkų susirinkimą, kuris vyks balandžio 27 d. 10 val. Baltasis skg. 3A, Vilniuje, Užupio mikrorajone (dienos centro „Šviesa“ patalpose). Labai prašytume surasti galimybę dalyvauti, nes Jūsų nuomonė ir įžvalgos yra labai svarbios.

Pagarbiai

Jūratė Tamašauskienė

l.e. LSDA prezidento pareigas

  

***

 

KVIETIMAS Į BALANDŽIO 26 D. MITINGĄ

KARTU SU MEDIKAIS – UŽ VALSTYBĘ IR JOS ATEITĮ!  

 Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kviečia mokytojus, mokslininkus, socialinius darbuotojus ir visus kitus, kurie teikia valstybei ir jos ekonomikai būtinas viešąsias paslaugas, ateiti ir palaikyti teisėtus medikų reikalavimus per jų organizuojamą mitingą – balandžio 26 d. 16:00 val. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo!

Mitingo pagrindinis reikalavimas – skaidri, efektyvi ir deramai finansuojama sveikatos apsauga. Tam būtina įteisinti bazinį medikų atlyginimą, adekvačiai finansuoti valstybės draudžiamųjų asmenų gydymą, skirti realų prioritetą sveikatos apsaugos sistemai 2019 m. valstybės biudžete.

Bet medikų reikalavimai yra tik bendro paveikslo dalis. Dėl viešųjų finansų bado Lietuvą ir jos ekonomiką kamuoja įsisenėjusi mažakraujystė. Valdžia turi išgirsti mūsų tvirtą reikalavimą skaidriai ir adekvačiai finansuoti tiek sveikatos apsaugą, tiek visą viešąjį sektorių. Tik susitelkę įveiksime baimę ir vėl įžiebsime tikėjimą valstybe ir jos ateitimi!

***

Šiandieną (balandžio 12) Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bendrai kreipėsi į visuomenę ir valdžios atstovus. Medikai, mokytojai, mokslininkai, socialiniai darbuotojai susivienijo, kad remtų vieni kitus siekdami pokyčių sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos  srityse.

Organizacijų atstovai kreipimąsi oficialiai pasirašė raudonu „rašalu“ BNS vykusioje spaudos konferencijoje (kreipimosi tekstas) .

Sambūris

***

Dėl Raseinių rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, darbo menkinimo

Kreipimasis į Raseinių rajono savivaldybės merą

 

***

KREIPIMASIS Į LR SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETĄ, LR VYRIAUSYBĖS MINISTRĄ PIRMININKĄ IR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ

Lietuvos Respublikos Seimo                                                               2018-03-28  Nr. 11

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei

Rimantei Šalaševičiūtei

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

 Lietuvos Respublikos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui

Linui Kukuraičiui

 

DĖL LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ

 Pastarieji kovo mėnesio įvykiai Lietuvoje, kai Kaune žuvo socialinių darbuotojų prižiūrimos šeimos vaikai, o Jonavoje darbo vietoje agresyvaus asmens buvo sužalota socialinė darbuotoja, atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, teikdami socialines paslaugas bendruomenėje, susiduria su ypač sudėtingomis socialinėmis situacijomis ir grėsmėmis. Visos visuomenės akivaizdoje socialiniai darbuotojai yra viešai kaltinami negebėjimu atpažinti smurtą ir pavojų vaikams. Socialinio darbo lauke socialiniai darbuotojai vis dažniau patiria realias grėsmes savo gyvybei ir sveikatai.  Deja, visuomenėje formuojama nuomonė, kad būtent socialiniai darbuotojai yra kalti dėl daugumos visuomenės socialinių skaudulių ir nelaimių. Dėl minėtų priežasčių socialinio darbuotojo profesija tampa nepatraukli, nemažai šį darbą dirbančių žmonių keičia darbo pobūdį, jauni žmonės, nors ir turėdami pašaukimą, nesitenka šios profesijos.  

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, vienijanti per 1100 Lietuvoje dirbančių socialinių darbuotojų, atsižvelgdama į socialinių darbuotojų nuolatos patiriamus socialinio darbo sunkumus, teikia reikalavimus ir ragina įgyvendinti šias priemones:

1.        Padidinti socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimus ir valstybiniu mastu užtikrinti aiškų ir vienodai teisingą socialinių darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo modelį:

-          per artimiausius 3 metus padidinti socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimus 60 %, kiekvienais metais atlyginimą didinant 20 %;

-          teisės aktais užtikrinti, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis, finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, būtų didinamas vienodai visose savivaldybėse, ir užkirsti kelią savivaldybių interpretacijoms dėl socialinių darbuotojų darbo užmokesčio;

-          teisės aktais užtikrinti visų socialinių darbuotojų teisingą ir adekvatų darbo krūviui ir pobūdžiui darbo užmokestį. Šiuo metu veikianti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo sistema priešina Lietuvos savivaldybėse dirbančius socialinius darbuotojus, kurių darbo užmokestis finansuojamas iš valstybės biudžeto (socialinis darbas su šeimomis, patiriančiomis krizę), su socialiniais darbuotojais, kurių darbo užmokestis finansuojamas iš savivaldybių biudžetų (socialinis darbas su kitomis socialinėmis grupėmis). Socialinių darbuotojų, kurių darbo užmokestį finansuoja valstybės biudžetas, darbo užmokestis yra didesnis nei finansuojamų iš savivaldybių biudžeto. Kai kuriose savivaldybėse darbo užmokesčio skirtumas sudaro 100–200 Eur, nors darbo pobūdis, apimtys ir krūviai yra panašūs;

-          teisės aktais užtikrinti sąžiningą nepanaudotos valstybės dotacijos socialinėms išmokoms perskirstymo Lietuvos savivaldybėse sistemą, kuri užtikrintų, kad nepanaudotos dotacijos lėšos būtų skiriamos socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui, darbuotojo skatinimui ir pan.

2.        Teisės aktais užtikrinti socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros institucijose,  savarankišką ir lygiavertį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo statusą. Sukurti aiškią darbo užmokesčio kėlimo tvarką,  atsižvelgiant į kitų sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didinimą.

3.        Siekiant socialiniams darbuotojams sudaryti sąlygas visaverčiai atstovauti socialinių paslaugų gavėjo interesams, teisiškai reglamentuoti socialinio darbuotojo pažymėjimo statusą, sudaryti sąlygas apginti savo teises, garbę ir orumą teismuose, teisiškai apibrėžti ir reglamentuoti socialinio darbuotojo statusą.

4.        Užtikrinti socialinių darbuotojų saugias darbo sąlygas:

-          teisės aktuose numatyti prievolę apdrausti socialinių darbuotojų, dirbančių pavojingomis sąlygomis, sveikatą ir gyvybę, valstybės mastu numatyti finansinį mechanizmą šiai priemonei įgyvendinti;

-          reglamentuoti savigynos priemonių naudojimo galimybes, siekiant socialiniams darbuotojams sudaryti sąlygas teisiškai apsiginti gyvybei grėsmingose situacijose. Aprūpinti socialinius darbuotojus „aliarmo“ ir kitomis apsisaugojimo priemonėmis;

-          teisiškai sugriežtinti paslaugų gavėjų sveikatos patikrinimo kontrolę, siekiant užtikrinti socialinių darbuotojų saugumą;

-          įvertinti ir numatyti konkrečius socialinių darbuotojų darbo krūvius visose socialinio darbo srityse; sumažinti socialinio darbuotojo, dirbančio su potencialiai pavojingu paslaugų gavėju, kontaktinių valandų skaičių;

-          sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams, dirbantiems su paslaugų gavėjais, sergančiais užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, nemokamai pasiskiepyti;

-          numatyti socialinio darbuotojo, patiriančio psichosocialinę riziką, reabilitacijos priemones ir jų finansavimo mechanizmą.

5.        Sukurti efektyvią ir realiai veikiančią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir numatyti jos finansavimo mechanizmą.

6.        Nežlugdyti jaunos ir besiformuojančios socialinio darbuotojo profesijos. Studijų krypčių ir krypčių grupių sąrangoje, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, įtvirtinti socialinio darbo bakalauro ir socialinio darbo magistro kvalifikacinius laipsnius bei stiprinti ir vystyti socialinio darbo Lietuvoje mokslą, įtvirtinant socialinio darbo doktorantūros studijas.

 

Nuoširdžiai tikime, kad socialinių darbuotojų, balsas bus išgirstas, tikime, kad Jūsų pastangų dėka, šis balsas bus išgirstas tų valstybės atsakingų asmenų, kurie turi ir pareigą, ir reikiamų priemonių bei galių socialiniame darbe pasiekti teigiamų ilgalaikių sisteminių pokyčių.

 

L. e. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos

prezidento pareigas                                                                              Jūratė Tamašauskienė

  

Kreipimosi tekstas

 

Mieli Lietuvos socialiniai darbuotojai,

Jeigu Jums rūpi Jūsų ir Jūsų kolegų profesinė gerovė, jeigu jaučiate poreikį diskutuoti apie socialinio darbo praktikoje patiriamus džiaugsmus, rūpesčius, problemas,  jeigu norite aktyviai dalyvauti Lietuvos ir savo regiono socialinių darbuotojų atstovavimo veiklose – kviečiame jungtis prie Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau – LSDA) bendruomenės.

LSDA tikslas yra vienyti socialinius darbuotojus bendrai profesinei veiklai, koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus, aktyviai dalyvauti socialinio darbo  profesijos ir socialinės politikos formavime.

LSDA nariai gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys - turintys socialinio darbo išsilavinimą, socialinių paslaugų srities darbuotojai, savivaldybių administracijų darbuotojai, dirbantys socialinės paramos srityje,  socialinio darbo mokyklų dėstytojai ir studentai.

Platesnę informaciją apie LSDA veiklą galite sužinoti www.lsda.lt, facebook/Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija arba parašę laišką el. paš